„Tai lėmė įvairios aplinkybės, išskirtinės aplinkybės ir jos toliau turi tą įtaką. Pirmas dalykas, praėjusių metų viduryje Europos Centrinis Bankas pradėjo kelti pagrindines palūkanų normas, o Lietuvos bankų portfeliuose dominuoja paskolos su kintamomis palūkanų normomis, todėl augančių pagrindinių palūkanų normų įtaka atsispindi ne tik naujose paskolose, bet ir visame paskolų portfelyje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Bankų pelnas ir pajamos toliau auga ir šiemet, tą matome iš pirmų dviejų mėnesių, tas augimas ir toliau yra su pagreičiu ir reikšmingas“, – pridūrė G. Šimkus.
LB vadovas pastebėjo, kad Lietuvos bankų sistema turi perteklinį likvidumą, o tai mažina paskatas greičiau reaguoti keliant terminuotų indėlių palūkanų normas.
Grynosios bankų palūkanų pajamos pernai siekė 811 mln. eurų – 55,9 proc. (291 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais.
G. Šimkus pabrėžė, jog visi bankai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus, jų likvidumo atsargos yra „daugiau negu pakankamos“. Jis taip pat teigė, jog nepaisant neapibrėžtumo, šalies bankų sistema išlieka saugi.
„Globali aplinka tiek ekonomine, tiek geopolitine prasme buvo pilna sukrėtimų, kurių iš anksto numatyti nebuvo galima, vis tik net ir šitame išskirtiniame, audringame kontekste, Lietuvos bankų sistema pademonstravo išskirtinį gebėjimą atremti šiuos iššūkius“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Anot jo, nepaisant sudėtingesnės ekonominės aplinkos, tiek namų ūkių, tiek verslo kreditavimas pernai didėjo, o konkurencija stiprėjo.
Anot LB vadovo, indėlių palūkanų normos pradėjo augti, tačiau paskolų palūkanų normos šiuo metu auga sparčiau – atotrūkis tarp paskolų ir indėlių palūkanų išaugo nuo 1,9 proc. iki 3,4 procento.
„Yra ir gera žinutė, kad būsto paskolų maržos pradėjo mažėti, mažėja kurį laiką, šiuo metu siekia 1,8 proc., mažiau negu prieš metus“, – sakė G. Šimkus.
