„Rimtų incidentų išvengta. Du asmenys buvo sulaikyti ir patalpinti į tarnybinį automobilį, ten surašyti administracinių nusižengimų protokolai, po to asmenys buvo paleisti, į komisariatą nebuvo vežti“, – BNS sakė Tauragės apskrities policijos atstovė Lina Banienė.
Pasak jos, incidentas įvyko, kai pareigūnai blokavo kelius ir neleido įvažiuoti į miesto prieigas akcijos dalyviams, jie nevykdė pareigūnų nurodymų, jog jiems neleidžiamai vykti į miestą su sunkiasvore technika.
„Jie neklausė pareigūnų ir juos žemino“, – sakė policijos atstovė.
Lietuvos žemės ūkio taryba nusprendė tęsti pirmadienį vykusius šalies žemdirbių protestus.
„Lietuvos žemės ūkio taryba vykdydama savo narių valią neturi kito pasirinkimo, kaip pradėti antrą protestų akcijos etapą, kai su žemės ūkio technika bus važiuojama į Vilnių. Ši akcija pareikalaus iš mūsų žemdirbių bendruomenės maksimalaus susitelkimo ir pastangų“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.
Ūkininkai pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.
Žemdirbiams siekiant lankstesnio požiūrio į daugiamečių pievų atkūrimą, Lietuvos ornitologų draugija ketvirtadienį pranešė nepritarianti Žemės ūkio ministerijos pozicijai derėtis su Europos Komisija atidėti pievų ir šlapynių atkūrimą bei rengianti dokumentus Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismui dėl „netinkamos žemės ūkio politikos, lemiančios biologinės įvairovės nykimą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Teisė į taikius susirinkimus
Teisė į taikius susirinkimus įtvirinama Lietuvos Respublikos LR Konstitucijos 36 straipsnyje: „1) Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus”, „2) Ji negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves”.
LR Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad susirinkimų laisvės įtvirtinimas – „vienas iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, neatskiriamas demokratinės santvarkos požymis. Susirinkimų laisvė – tai piliečių subjektinė teisė dalyvauti taikiame susibūrime ir laisvai reikšti savo nuomonę bei pažiūras, užtikrinanti asmenybės pilietinio aktyvumo raišką visuomenėje ir valstybėje.“ Tokia teisė nustatyta ir įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose.
Valstybė turi užtikrinti saugumą: teisė į kontrademonstraciją pasisakymais, Generalinė prokuratūra turinti duomenų, kad prieš renginį ketina protestuoti ir įvairaus pobūdžio provokacijas organizuoja radikalių bei destruktyviai nusiteikusių grupių nariai.
Remiantis Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimais, tai neturėtų būti priežastis uždrausti taikią susirinkimų laisvę tiems asmenims, kurių taikus susirinkimas pavojaus visuomenės saugumui nesukelia, o valstybė tokiu atveju turi imtis visų įmanomų priemonių saugumui užtikrinti.
LR Susirinkimų įstatymo 22 straipsnyje nustatytos pareigos: “Valstybės valdžios ir policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti.”
Be to, minėtasis įstatymas nustato pareigūnų atsakomybę, kai jie trukdo organizuoti teisėtus susirinkimus: “Pareigūnai, trukdantys organizuoti teisėtus susirinkimus, traukiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyton atsakomybėn.”
„Demonstracija gali erzinti ar žeisti žmones, kurie oponuoja toms idėjoms, kurioms atstovaujama demonstracijoje. Vis dėlto, jos dalyviai turi teisę į tokia demonstraciją nebijodami būti oponentų fizinio smurto aukomis. Demokratinėje valstybėje teisė į kontrademonstraciją negali suvaržyti teisės į demonstraciją“.
Taigi, oponuojančių grupių buvimas nėra priežastis atšaukti Eitynes už lygybę, tai yra viena iš priežasčių imtis priemonių tiek eitynių, tiek prieš jas nusiteikusių žmonių saugumui užtikrinti. O jeigu yra duomenų, kad kontrademonstracijos dalyviai imsis neteisėtų veiksmų ir sukels pavojų visuomenės narių saugumui, tai yra būtent ta demonstracija, kuriai užkirsti kelią valstybė turi imtis priemonių.
„Laisvė dalyvauti taikiame susibūrime, ne taip,kaip uždraustoje demonstracijoje, yra tokia svarbi, kad jos negalima varžyti, jeigu suinteresuotasis pats tokiomis aplinkybėmis nepadaro smerktino veiksmo. Teisė laisvai rengti taikius susirinkimus apima ne tik negatyvią valstybės pareigą netrukdyti rengti taikius susirinkimus, bet ir jos pozityvią pareigą suteikti tokių susirinkimų dalyviams atitinkamą apsaugą; derindama susirinkimo vietą atitinkama valstybės institucija turi įsitikinti, kad ji yra tinkama susirinkimo dalyvių apsaugai užtikrinti“.
Žmogaus teisės įtvirtintos LR Konstitucijoje turi būti vienodai užtikrinamos visiems.
