Interviu gydytojas paaiškina, kada būtina kreiptis į specialistą, kaip atliekamas ištyrimas ir kodėl anksti nustatyta liga gali reikšti mažesnės apimties gydymą bei geresnes galimybes išsaugoti kalbą ir rijimą.
Šie ženklai išduoda burnos vėžį
Kokie burnos pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?
Pirmiausia – negyjanti opa, pakitusi gleivinės spalva tam tikroje vietoje, naujai atsiradęs darinys ar sukietėjimas. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į nepaaiškinamą kraujavimą, liežuvio judesių ar rijimo sutrikimą, padidėjusį kaklo limfmazgį. Dauguma burnos pakitimų nėra piktybiniai, tačiau vien pagal išvaizdą ar savijautą to patikimai nustatyti negalima. Jeigu opa neišgyja per dvi savaites, ją turi įvertinti gydytojas. Jei pakitimas didėja, kraujuoja ar yra sukietėjęs, konsultuotis reikėtų anksčiau.
Kaip atliekama pirminė diagnostika?
Diagnostika prasideda nuo pokalbio: išsiaiškiname, kada pakitimas atsirado, kaip jis keitėsi, kokie simptomai jį lydi. Tuomet apžiūrime ir apčiuopiame burnos gleivinę, liežuvį, burnos dugną bei kaklo limfmazgius. Prireikus burnaryklę ir gilesnes ryklės sritis įvertiname lanksčiu endoskopu. Įtarus piktybinį procesą, atliekama biopsija – paimamas audinio mėginys, kuris ištiriamas mikroskopu. Būtent šis tyrimas leidžia nustatyti pakitimo pobūdį. Vaizdiniai tyrimai skiriami pagal klinikinę situaciją, siekiant įvertinti ligos išplitimą.
Kodėl svarbu konsultacijos neatidėlioti?
Naviko dydis ir išplitimas į kaklo limfmazgius yra svarbūs veiksniai, lemiantys gydymo pasirinkimą ir prognozę. Anksti nustatytą ligą dažnai galima gydyti mažesnės apimties operacija, o daliai pacientų išvengti papildomo spindulinio ar chemospindulinio gydymo. Tai svarbu ne tik ligos kontrolei, bet ir kalbos, rijimo bei gyvenimo kokybės išsaugojimui.
Ar burnos vėžys visada sukelia skausmą?
Ne. Ankstyvos stadijos navikas gali būti neskausmingas, todėl pacientas kartais jį pastebi atsitiktinai arba ilgai nelaiko rimta problema. Skausmas nėra būtinas onkologinės ligos simptomas, o jo nebuvimas neleidžia atmesti piktybinio proceso.
Kas labiau rizikuoja susirgti burnos vėžiu?
Kam rizika susirgti yra didesnė?
Svarbiausi burnos ertmės vėžio rizikos veiksniai yra tabako ir alkoholio vartojimas. Jų bendras poveikis riziką didina ypač stipriai. Vis dėlto liga gali išsivystyti ir nerūkančiam ar alkoholio nevartojančiam žmogui. Svarbu atskirti burnos ertmę nuo burnaryklės: žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 tipas, reikšmingai susijęs su gomurinių tonzilių ir liežuvio šaknies vėžiu, tačiau nėra pagrindinis burnos ertmės vėžio rizikos veiksnys.
Ar reguliari odontologo apžiūra gali padėti ligą pastebėti anksčiau?
Taip, odontologas dažnai yra pirmasis specialistas, galintis pastebėti burnos gleivinės pakitimus. Todėl apžiūros metu svarbu įvertinti ne tik dantis ir dantenas, bet ir liežuvį, burnos dugną bei kitą gleivinę. Aptikus įtartiną pakitimą, pacientas nukreipiamas išsamesniam ištyrimui. Tačiau reguliarios apžiūros nepakeičia konsultacijos dėl naujo simptomo – atsiradus negyjančiai opai ar augančiam dariniui, planinio vizito laukti nereikėtų.
Ką pasakytumėte žmogui, kuris bijo kreiptis dėl galimos onkologinės ligos?
Įtarimas dar nėra diagnozė. Burnos pakitimus gali sukelti trauma, uždegimas ir daugelis kitų priežasčių. Konsultacijos tikslas – nustatyti, kas iš tiesų vyksta, ir parinkti tinkamus tolesnius veiksmus. Jei tai piktybinė liga, delsimas gali sumažinti gydymo galimybes ir padidinti jo apimtį. Todėl raginu kreiptis nelaukiant, kol pakitimas pradės skaudėti ar trukdyti valgyti.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
