Liaudiškai sakant, tada būtina „ryti žarną“?
Taip, kalbame apie endoskopinius tyrimus, kurie pacientams dažnai kelia nerimą ar diskomfortą. Vis dėlto šiandien būtent endoskopija išlieka pagrindiniu ir tiksliausiu metodu, leidžiančiu tiesiogiai įvertinti virškinamojo trakto gleivinę, nustatyti pakitimus bei prireikus paimti biopsijas histologiniam ištyrimui.
Žmonės dažnai klausia, ar nėra paprastesnių alternatyvų – „peršvietimo“ ar kitų vaizdinių tyrimų. Tačiau net ir pažangiausiose pasaulio šalyse nė vienas neinvazinis metodas negali pilnavertiškai pakeisti endoskopinio ištyrimo, kai įtariama organinė patologija.
Kita vertus, funkcinių virškinamojo trakto sutrikimų atveju endoskopinis tyrimas dažnai būna normalus. Todėl sprendimą dėl tyrimų apimties visada priimame individualiai – įvertinę simptomus, jų trukmę, rizikos veiksnius ir bendrą klinikinę situaciją.
Kas labiausiai kenkia skrandžiui?
Kokios yra dažniausios organinių ligų vystymosi priežastys? Ar tokie rimtesni pažeidimai kaip opos, vėžys skrandyje vystosi dėl, pavyzdžiui, negydomo refliukso, ar priežastys vis tik yra kitos?
Suprantu, kad tai žmones labai dominantis klausimas, bet jis yra labai platus. Vienos ligos labiau priklauso nuo genetinio paveldimumo, kitos – nuo įvairių išorinių veiksnių, nuo paties žmogaus gyvenimo būdo. Ir visada visa tai susideda. Ne be reikalo akcentuojama, kad reikia nevartoti alkoholio arba jį vartoti saikingai, nerūkyti, būtina sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, reikia skirti laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui. Ir tai nėra tušti žodžiai, nes visos išorinės priežastys, kurios mūsų organizmą veikia labai tiesiogiai, gali skatinti ligų atsiradimą, vystymąsi, net ir neturint genetinių rizikos veiksnių. Ir, atvirkščiai, gali būti paveldimumo rizika, bet jeigu žmogus labai sveikai gyvena, tai prisideda prie geresnės jo būklės.
Žmonės neretai sako, kad štai „užgyveno opą“.
Galima ir taip sakyti, kad užgyvenami tie susirgimai. Iš esmės susikaupia viskas. Pavyzdžiui, kartais pacientai sako: „Aš jaunystėje susigadinau skrandį.“ Jei yra kažkokie žalojantys veiksniai, pavyzdžiui nuolatiniai persivalgymai ar neprivalgymai, sisteminis nesveiko maisto bet kada ir bet kaip vartojimas, visa tai atsiliepia.
Čia tiktų palyginimas su automobiliu. Vienas automobilis ir po 10–15 metų naudojimo gali atrodyti puikiai, o kitas būna „suvažinėjamas“ per kelerius metus. Viskas priklausys nuo to, kaip jis bus prižiūrėtas. Bet jei su automobiliais viskas visiems aišku, kai kalbame apie mūsų organizmą, kažkodėl stebimasi. Žmogus metų metais savo sveikatą sekino, o paskui neatranda gydytojo, kuris sugebėtų per mėnesį kitą ją pataisyti.
Grįžtant prie išorinių priežasčių, kaip suprantu, čia svarbus vaidmuo tenka Helicobacter pylori bakterijai. Laiku aptikus ją ir išgydžius žmogus iš esmės gali laimėti laimingą loterijos bilietą ir užkirsti kelią ne vienai ligai?
Jeigu kalbame apie skrandžio sveikatą, yra du pagrindiniai žalojantys veiksniai. Vienas jų – Helicobacter pylori, o kitas – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kalbant apie Helicobacter pylori, ji visų pirma sukelia didžiumą dvylikapirštės žarnos opų ir didelę dalį skrandžio opų. Ji yra laikoma vienu iš kancerogenų.
Vieni į simptomus žiūri adekvačiai ir ateina laiku. Kita grupė – tie, kurie kenčia iki paskutinės minutės ir kreipiasi, kai jau būna per vėlu. Tačiau yra ir trečia grupė – pacientai, turintys kancerofobiją (vėžio baimę).
Bet, kita vertus, reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje užsikrėtimas ja dėl gerėjančių higienos sąlygų mažėja. Įprastai šia bakterija užsikrečiama iki penkerių metų amžiaus, prieš gerą dešimtmetį užsikrėtimas Lietuvoje ja siekė 80–90 proc. Kita vertus, opalige sirgdavo tik apie 10 proc. populiacijos. Tad kyla klausimas, kodėl likusiems ji nesukeldavo ligų? Taigi grįžtame prie to, kad daug veiksnių lemia ligos atsiradimą ir vystymąsi – ir imuninė sistema, ir gyvenimo būdas, ir genetika bei kt.
Ką duoda šios bakterijos išnaikinimas, vadinamoji eradikacija? Tiems, kurie serga ar yra sirgę opalige, tai vienareikšmiškai padeda opai greičiau sugyti, o sėkmingai ją išnaikinus – opos nebesikartoja. Eradikacija mažina skrandžio vėžio riziką. Čia mes išskirtinį dėmesį skiriame tiems, kurių giminėje jau yra buvę skrandžio vėžio atvejų.
Tam tikrai daliai pacientų tai gali palengvinti ir virškinimo sutrikimo simptomus. Tačiau turiu pasakyti, kad iš tų žmonių, kuriems pasireiškia sutrikusio virškinimo simptomai ir randama ši bakterija, tik maždaug 12–15 proc. atvejų išnaikinus Helicobacter pylori simptomai pagerėja. Kartais pagerėja tik laikinai.
Taigi bakterijos išgydymas labiau pasiteisina ilgalaikėje perspektyvoje – ypač turėjusiems opų ar turintiems skrandžio vėžio atvejų tarp artimų giminaičių. Vis dėlto svarbu suprasti, kad Helicobacter pylori eradikacija ne visais atvejais lemia visišką nevirškinimo simptomų išnykimą, ypač jei nenustatoma reikšmingų uždegiminių ar opinių skrandžio bei dvylikapirštės žarnos pakitimų.
Pavyzdžiui, kai sergama gastroezofaginio refliukso liga, labiau padeda skrandžio sekrecijos ir druskos rūgšties išsiskyrimo mažinimas. Helicobacter pylori naikinimas didesnės teigiamos reikšmės refliukso simptomams paprastai neturi.
Interviu tęsinys – kitame puslapyje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
