Nors, pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos J. Karalevičienės, šiauliečiai pirmieji šalyje pakilo į kovą su asbestu, vis dėl to statinių inventorizacija užtruko ir bus baigta tik šiemet.
Pasižvalgę po Šiaulių privačių namų gyvenamuosius rajonus pastebėtume, jog dažnas, ypač senesnės statybos namas – su šiferio stogu. Šiferiu dengti ir soduose esantys statiniai – ūkiniai pastatai, sandėliukai, garažai ir netgi lauko išvietės. Viskas būtų gal ir nieko, tačiau sovietmečiu pačiai paplitusi stogų danga turi asbesto, kuris yra kancerogenas, t. y. gali sukelti vėžį. Darbo aplinkoje esančio asbesto ilgalaikio poveikio ribinius kiekius numato atitinkamos normos, o štai gyvenamojoje aplinkoje jo neturi būti visai.
Patenka į plaučius
Į žmogaus kvėpavimo takus pavojinga medžiaga patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos faktorių, suyra į plaušelius ir pasklinda po aplinką. Netirpūs vandenyje ir chemiškai atsparūs, kvėpavimo takais asbesto plaušeliai pasiekia plaučių alveoles ir gali likti ten visą gyvenimą. Blogai ir tai, jog asbesto poveikis sveikatai pasireiškia tik po kelių dešimčių metų, todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į apliką, tuo didesnė rizika susirgti. Būdami lengvi asbesto plaušeliai ore gali sklandyti net keletą dienų. Tiesa, dabar gaminamas beasbestis šiferis, tačiau privačių namų rajonų patvoriuose stovintys sukrypę pagalbiniai statiniai dažnai būna dengti yrančio šiferio lakštais.
Beveik 3 tūkstančiai tonų pavojingų atliekų
Europos Sąjunga investavo nemažus pinigus, tačiau, pasak Šiaulių miesto savivaldybės Statybos skyriaus Statinių naudojimo priežiūros vyresniosios specialistės Dianos Stankevičiūtės, jeigu kaimuose stogai keičiami (tuos dalykus kuruoja Žemės ūkio ministerija), miestuose situacija prastesnė. Nuo 2009 metų inventorizuojami pastatai – aiškinamasi, kiek yra asbesto, kiek šių pavojingų atliekų jau pašalinta. Tačiau kol kas miesto gyventojai, kuriais turėtų rūpintis Aplinkos ministerija, keisdami asbesto turinčius šiferinių stogų dangas, jokių kompensacijų negauna. Europos Sąjungos milijonai jų dar nepasiekė...
„Asbesto turinčias dangas kaimo gyventojai keičia už savo lėšas, o vėliau pristato dokumentus kompensacijoms gauti, – pasakoja D. Stankevičiūtė. – Gyvenantieji mieste nesulaukia Vyriausybės patvirtintos programos ir čia reikalai stringa.“
D. Stankevičiūtės teigimu, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje yra inventorizuoti 1363 statiniai, turintys asbesto gaminių. Inventorizuotas asbesto turinčių gaminių kiekis sudaro 2,9 tūkstančio tonos. 98 tonos jau pašalintos. Tuos beveik 3000 tonų asbesto turinčių gaminių mieste (dažniausiai tai šiferis) galima palyginti su tiksinčia uždelsto veikimo bomba, kuri pavojinga ne vien savininkams...
Daug tai ar mažai? Šį kiekį išdalijus po lygiai visiems šiauliečiams, kiekvienas, jaunas ir senas gautų maždaug po 26 kilogramus pavojingų atliekų...
Sergama vėžiu
„Dar 2008 metais Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Asbesto šalinimo programą, tačiau jos vykdymas užsitęsė, – teigia Jūratė Karalevičienė,
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja. – Pašalinus iš aplinkos rizikos faktorių – asbestą, būtų pašalintas ne tik galimas asbesto poveikis sveikatai, bet gyventojams tikrai būtų ramiau, saugiau, pagerėtų jų gyvenimo kokybė.
1998 metais Vyriausybės nutarimu uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. O nuo 2005metų sausio Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius apskritai.“
Pasak J. Karalevičienės, Lietuvoje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Tai rodo ir tas faktas, kad valstybiniame profesinių ligų registre nebuvo užregistruotas nė vienas profesinio plaučių vėžio atvejis, nors Lietuvoje veikė keletas asbestcemenčio gamyklų. Tik nepriklausomybės laikotarpiu, labiau domintis asbesto problema, paaiškėjo, kad 1992–2001metais užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma 1,5 tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių.
„Šiauliuose nuo 2006 metų vaikų lopšeliuose–darželiuose neliko pavėsinių su pavojinga sveikatai asbestcemenčio šiferio danga. Mes buvome pirmeiviai. 2009–2010 metais savivaldybėms buvo pavesta inventorizuoti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius asbesto turinčius gaminius, sisteminti ir kaupti inventorizacijos duomenis. Tačiau inventorizacija užtruko ir ją baigti numatoma tik šiemet“, – teigia J. Karalevičienė.
Asbesto turinčias dangas demontuoja specialistai
Jeigu asbestas taip pavojingas, ar saugu gyventojams patiems imtis jo šalinimo iš savo valdų?
„Asbesto šalinimu turi rūpintis specialiai tam paruoštos komandos. Jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuiminėti stogo dangų ar pan. Svarbu žinoti, jog šalinant asbesto turinčias medžiagas būtina pasirūpinti dirbančiųjų sveikata, t. y. naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones. Kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams. Nuimtą šiferį būtina saugiai specialioje pakuotėje pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams ar pan.“ – pasakoja J. Karalevičienė, primindama, jog po 20 metų eksploatacijos prasideda natūralus asbestcemenčio lakštų dūlėjimas, todėl kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad skaidulos pateks į aplinką. Dar didesnė tikimybė asbestui patekti į aplinką kyla remontuojant šilumines trasas, kur kaip termoizoliacinė medžiaga naudojamas purusis asbestas.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
