Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus nurodo, kad šiuo metu Lietuvoje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę beveik 5,2 tūkst. Filipinų piliečių. Iš jų apie 1,3 tūkst. gyvenamąją vietą deklaravę Klaipėdos mieste.
Pokytis ypač ryškus vertinant pastarųjų metų duomenis. Pasak M. Samkaus, 2025 metais Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravo 498 Filipinų piliečiai, o 2024 metais – vos 52.
Taigi per vienerius metus naujų deklaracijų skaičius išaugo beveik dešimt kartų.
Filipinų piliečių skaičius auga ne tik Klaipėdoje
Filipinų piliečių skaičiaus augimą Lietuvoje fiksuoja ir Migracijos departamentas. Jo pateiktais duomenimis, 2022 metų pradžioje Lietuvoje leidimus gyventi turėjo 136 Filipinų piliečiai.
Po metų jų buvo 244, 2024-ųjų pradžioje – 487, o 2025 metų sausio 1 dieną – 774.
Tačiau didžiausias šuolis fiksuotas per pastaruosius metus. 2026 metų sausio 1 dieną Lietuvoje leidimus gyventi turėjo jau 2 734 Filipinų piliečiai.
Šiuo metu, Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje legaliai gyvena 6 051 Filipinų pilietis.
Mihracijos departamentas pabrėžia, kad šis skaičius nėra tiesiogiai lygintinas su Registrų centro pateikiamu deklaravusių gyvenamąją vietą asmenų skaičiumi.
Užsienietis, kaip ir Lietuvos pilietis, gyvenamąją vietą gali deklaruoti viename mieste, tačiau faktiškai gyventi kitame.
Todėl, norint tiksliai įvertinti, kiek Filipinų piliečių iš tiesų gyvena Klaipėdoje, vien deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų nepakanka.
Dauguma Filipinų piliečių atvyksta dirbti
Migracijos departamento teigimu, absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenančių Filipinų piliečių turi leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu.
Departamentas nurodo, kad jie daugiausia dirba transporto ir statybų sektoriuose. Tai rodo, kad Filipinų piliečių skaičiaus augimas Lietuvoje pirmiausia susijęs su darbo migracija, o ne, pavyzdžiui, studijomis.
Išsamesnių duomenų apie Filipinų piliečių užimtumą Migracijos departamentas rekomenduoja teirautis Užimtumo tarnybos.
Nors Klaipėdoje deklaruotų Filipinų piliečių skaičius auga itin sparčiai, Migracijos departamentas kol kas nesiima vertinti, kodėl būtent uostamiestyje jų daugėja.
„Migracijos departamentas neatlieka demografinių užsieniečių skaičiaus tyrimų pagal Lietuvos regionus“, – nurodė departamentas.
Vis dėlto Registrų centro skaičiai leidžia matyti aiškią tendenciją: Filipinų piliečių, oficialiai deklaravusių gyvenamąją vietą Klaipėdoje, skaičius per pastaruosius kelerius metus smarkiai išaugo.
2024 metais tokių asmenų buvo deklaruota 52, 2025 metais – jau 498. O šiemet bendras Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusių Filipinų piliečių skaičius jau siekia apie 1,3 tūkst.
Tuo metu visoje Lietuvoje Filipinų piliečių skaičiaus augimas taip pat išlieka itin spartus: nuo 136 leidimus gyventi turėjusių asmenų 2022 metų pradžioje iki daugiau kaip 6 tūkst. šiuo metu.
Nors deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet reiškia faktinę gyvenamąją vietą, pateikti duomenys rodo, kad Filipinų piliečiai Lietuvos migracijos žemėlapyje tampa vis ryškesne grupe, o Klaipėda yra vienas iš miestų, kuriame šis pokytis matomas ypač aiškiai.
Užsieniečių sumokami mokesčiai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Lietuvoje gyvena šimtai tūkstančių užsieniečių, tačiau valstybės institucijos ne visais atvejais gali pateikti išsamius duomenis apie juos. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt aiškinantis, kiek užsieniečiai sumoka mokesčių ir kiek gauna socialinių išmokų, paaiškėjo, kad bendro tokio duomenų pjūvio institucijos neturi.
Tačiau kyla ir kitas klausimas – ar valstybė žino, kas nutinka užsieniečiams pasibaigus jų leidimams laikinai gyventi Lietuvoje?
Užsieniečiai dėl leidimų laikinai gyventi kreipiasi per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Klausimą, kas nutinka užsieniečiams, pasibaigus jų leidimų gyventi galiojimui, iškėlė ir į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis verslininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
„Niekas nežino, kur jie“, – tvirtino jis.
Migracijos departamentas tikina, kad dauguma dėl naujo leidimo nesikreipiančių užsieniečių iš Lietuvos išvyksta, o neteisėtai šalyje pasilikusių asmenų nustatoma tik labai retais atvejais.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt „Sodra“ nurodė, kad įmokų ir išmokų apskaitos pagal apdraustųjų pilietybę neveda, todėl tokio statistinio pjūvio neturi.
Į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) nukreipusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat negalėjo pateikti bendro vaizdo. VMI nurodė, kad iš turimų duomenų tokios statistikos sudaryti negalima.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
