Profesinių sąjungų ir migrantų bendruomenės atstovai pasakojo apie atvejus, kai darbuotojams skiriamos itin didelės baudos, pavyzdžiui, vieno užsienio darbuotojo baudų suma per kiek daugiau nei metus, anot profesinės sąjungos atstovo, pasiekė neįtikėtiną sumą – 265 tūkst. eurų.
Yra ir darbuotojų, kurie per mėnesį dirba daugiau nei 300 valandų, už „nemokamą“ apgyvendinimą privalo išdirbti nustatytą valandų skaičių, gauna mažesnį atlyginimą nei tikėjosi ir buvo žadėta, pasirašo lietuviškai parengtas sutartis, kurių nesupranta, o kartais esą net susiduria su grasinimais atimti pasą ar leidimą gyventi, o jei jų vadovams neatiduos – deportuoti.
Jeigu neišdirbs dvejų metų – bus skolingas 10 tūkst. eurų
Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas konferencijoje pasakojo apie Brazilijos piliečio atvejį. Anot jo, darbuotojas buvo pasirašęs dvi darbo sutartis – vieną dar būdamas Brazilijoje, kitą jau atvykęs į Lietuvą.
Audrius Cuzanauskas (nuotr. stop kadras) Jose esą buvo numatytos skirtingos sąlygos, o antrojoje sutartyje įrašyta, kad darbuotojas, neišdirbęs įmonėje dvejų metų, automatiškai tampa skolingas darbdaviui 10 tūkst. eurų.
Jo teigimu, tokia skola gali tapti priemone išlaikyti žmogų darbo vietoje, net jeigu jis joje patiria problemų.
„Nereikia prirakinti žmogaus – finansinė skola, įsipareigojimai, skolos namuose, šeimos išlaikymas – tai ir yra tie, deja, pančiai, kurie žmogų užčiaupia“, – sako jis.
Anot A. Cuzanausko, vieno Lietuvoje dirbančio užsieniečio dokumentuose nuo 2025 metų sausio 16-osios iki 2026 metų rugsėjo užfiksuota bendra 265 150 eurų baudų suma. Dalis pažeidimų, anot jo, susiję su darbo ir poilsio režimu.
„Ar jūs galite įsivaizduoti? Čia yra vieno asmens baudų skaičius“, – sakė profesinės sąjungos vadovas.
Žmonės dirba po 200–328 val. per mėnesį
A. Cuzanauskas pasakojo apie, jo teigimu, Kaišiadorių paukštyne dirbusius migrantus, kurių dokumentuose esą buvo numatyti itin dideli darbo krūviai.
„Dirba Vilniaus–Kaišiadorių paukštyne, pagal dokumentus darbo grafikai – 200, 328 valandos per mėnesį dirbti šaldytuve“, – sakė jis.
Anot jo, tokios situacijos vyksta ne kažkur toli nuo Lietuvos didžiųjų miestų, o šalia Vilniaus ir Kauno.
Jis taip pat teigė, kad net ir esant tokioms istorijoms įmonės gali toliau kreiptis dėl naujų darbuotojų.
„Paukštynas siunčia užklausas į tą pačią Užimtumo tarnybą, prašydami: mums reikia dar daugiau žmonių“, – konferencijoje sakė profesinės sąjungos atstovas.
Darbo migrantas, asociatyvi nuotr. (nuotr. stop kadras) Filipinų bendruomenės Lietuvoje vadovas Andrius Markevičius konferencijoje sakė, kad Lietuvoje gyvena ir dirba tūkstančiai jo šalies piliečių.
Jo pateiktais duomenimis, spalio 1 dieną Lietuvoje buvo 6051 filipinietis. Naujausi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys rodo, kad rugsėjo 1 dieną pagal darbo sutartis Lietuvoje dirbo 4826 Filipinų piliečiai, daugiausia transporto, statybos ir gamybos sektoriuose.
A. Markevičius pabrėžia, kad yra daug įmonių, kurios migrantais rūpinasi tinkamai, tačiau jo bendruomenę pasiekia ir visiškai kitokių istorijų.
„Per paskutinius metus, ypatingai augant filipiniečių bendruomenei, man teko išgirsti labai daug istorijų, kurios yra karčios ir liūdnos. Tiesą pasakius, verčia susimąstyti, kokioje šalyje mes gyvename“, – sakė jis.
Anot jo, kai kuriems žmonėms Filipinuose būdavo žadamas konkretus atlyginimas, konkretus darbas, nemokamas apgyvendinimas ir transportas.
„Dauguma mokėjo tūkstančius eurų, kad galėtų čia atvykti. Kai kurie netgi įkeitė savo turtą tam, kad galėtų čia atvykti. Tačiau kai atvyko, susidūrė su visai kita realybe“, – pasakojo A. Markevičius.
Vienas iš jo minimų darbuotojų esą atvyko į Lietuvą dirbti mėsininku, tačiau pradėjo dirbti naktinėje pamainoje ir buvo verčiamas plauti gamybos įrenginius šaltoje aplinkoje.
Už „nemokamą“ būstą – 220 darbo valandų
A. Markevičius taip pat pasakoja, kad darbuotojai susiduria ir su situacijomis, kai už žadėtą nemokamą apgyvendinimą vėliau atsiranda papildomų sąlygų.
„Reikėdavo dirbti minimaliai po 220 valandų per mėnesį, kad galėtų gyventi „nemokamame“ būste. Ir jeigu tiek neišdirbi, tai tuomet būtų išskaičiuojama iš atlyginimo“, – sakė jis.
Darbuotojai esą ne visuomet supranta, kodėl iš jų algos nuskaičiuojami pinigai.
„Labai dažnai jiems neduoda algalapių, tai reiškia, kad tiesiog yra išskaičiuojami pinigai iš atlyginimo ir žmogus net nežino kodėl“, – teigė A. Markevičius.
Jis pateikė konkretų pavyzdį – darbuotojas esą dirbo 184 valandas, pagal skaičiavimus turėjo gauti 873 eurus, tačiau gavo 506 eurus.
„Ir iš kur atsirado tas 367 eurų skirtumas? Nežinia, jokio paaiškinimo“, – sakė jis.
Darbo sutartys – tik lietuvių kalba
A. Markevičiaus teigimu, migrantai taip pat susiduria su kalbos barjeru.
„Darbo sutartys, kurias užsieniečiai darbuotojai pasirašė atvykę į Lietuvą, dažnu atveju buvo sutartys, kurios buvo tik lietuvių kalba, žmogui nesuprantama kalba, jokio vertimo nesuteikta, neleista pasiimti kopijos, neleista net nufotografuoti tos darbo sutarties“, – konferencijoje pasakojo jis.
Tokiu atveju žmogus, anot bendruomenės atstovo, gali net nežinoti, kokiomis sąlygomis yra įdarbintas. Vis tik didžiausia problema, jo teigimu, iškyla darbuotojui nusprendus išeiti iš darbo.
Atimami pasai, leidimai gyventi
Anot A. Markevičiau, yra istorijų, kai iš darbuotojų būdavo paimami pasai ir leidimai gyventi.
„Labai dažnai iš jų yra atimami pasai, leidimai gyventi, o tada kyla klausimas – jeigu žmogus neturi paso ir neturi leidimo gyventi, nes tai yra pas darbdavį, ar iš tiesų šis žmogus turi laisvę pasirinkti, ar jis tikrai gali eiti ir dirbti ten, kur jis nori?“ – svarstė jis.
Anot A. Markevičiaus, darbuotojams, nenorintiems atiduoti dokumentų, yra grasinama, kad jie bus deportuoti iš šalies.
Buvo ir atvejų, anot jo, kai darbuotojas patyrė traumą darbo metu, tačiau jam buvo liepta gydytojui sakyti, kad trauma įvyko ne darbo vietoje.
„Jeigu tokie liudijimai pasitvirtintų, tai nėra ginčas vien tik dėl atlyginimo ar dėl darbo pažeidimų. Mes kalbame apie darbuotojo teisę į saugią aplinką darbe“, – sakė Filipinų bendruomenės atstovas.
„Bauda“ už vėlavimą – 80 eurų, už sutarties atskleidimą – 1500
Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovas Emilis Starodubovas konferencijoje pristatė dar vieno darbuotojo istoriją.
Anot jo, darbuotojas, bandydamas išeiti iš darbo, gavo dokumentą, kuriame buvo numatyta, kad jis darbdaviui turi atlyginti įvairius nuostolius.
Profesinės sąjungos atstovas perskaitė ir dokumente buvusį baudų sąrašą.
Jame, anot jo, buvo numatyta:
- 12 eurų bauda už blogai išrašytą sąskaitą faktūrą;
- 80 eurų – už vėlavimą į darbą;
- 200 eurų – už darbą be saugos priemonių;
- 1500 eurų – už informacijos apie sutartį atskleidimą;
- 1500 eurų – už paslaugų teikimą kitiems rangovams.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbame apie atliekų surinkimą statybų aikštelėje. Ir, jei nežinojote, tai nė vienas iš šių punktų nėra teisėtas“, – sakė E. Starodubovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į sutarties punktą, kuriuo, jo teigimu, darbuotojas buvo gąsdinamas kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar teismą.
„Jei rangovas inicijuoja ginčą darbo ginčų komisijoje ar teisme, siekdamas pripažinti šią sutartį darbo santykiais (...) rangovas privalo atlyginti užsakovui visas teismo, advokatų ir kitas išlaidas“, – dokumento punktą citavo jis.
Profesinės sąjungos atstovas teigė, kad darbuotojui prireikė trijų mėnesių išdrįsti kreiptis pagalbos.
Galiausiai, anot jo, Darbo ginčų komisijoje buvo pripažinti darbo santykiai, o darbuotojui skirta kompensacija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
