Juo siūloma pagrindinį įrašą oficialiuose dokumentuose rašyti lietuviškai adaptuota forma, o autentiška vardo ir pavardės forma asmens prašymu galėtų būti pateikiama kaip papildomas įrašas. Jis galėtų atsirasti paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Beje, įstatymo projekte taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad šis papildomas autentiško asmens vardo ir pavardės įrašas nėra prilyginamas pagrindiniam įrašui valstybine kalba ir nekeičia lietuviškai adaptuotos formos, kurią oficialiai naudoja šalies institucijos.
Projektą parengę V. Rakutis ir parlamentaras Audronius Ažubalis ragina sugrįžti prie anksčiau jau siūlytos, bet neįtvirtintos iniciatyvos pagrindinį Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio įrašą palikti valstybinės kalbos sistemos dalimi, o autentišką asmenvardžio formą fiksuoti papildomai. Taip siekiama suderinti valstybinės kalbos apsaugą su asmens interesais.
Siūlomas projektas numato, kad Lietuvos piliečio, sudariusio santuoką su užsieniečiu ir pasirinkusio jo pavardę, taip pat nelietuvių tautybės gyventojų ir jų vaikų vardai ir pavardės irgi būtų rašomos lietuviškai adaptuota forma, remiantis dokumento šaltiniu ir atsižvelgiant į lietuvių kalbos vardų bei pavardžių darybos taisykles.
„Siūlomas modelis visoms kalboms ir rašto sistemoms taiko tą patį principą: pagrindinė forma yra lietuviškai adaptuota, o autentiška forma arba jos lotyniškoji transliteracija ar transkripcija pateikiama papildomai. Projektu nesiekiama paneigti asmens intereso dokumente turėti autentišką savo vardo ir pavardės formą. Šiam interesui užtikrinti numatomas papildomas įrašas paso kitų įrašų skyriuje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje“, – dokumento aiškinamajame rašte sako konservatoriai.
Jie siūlo pavesti Vyriausybei nustatyti asmenvardžių lietuviškai adaptuotos formos sudarymo, dokumento šaltinių pripažinimo, lotyniškosios transliteracijos ar transkripcijos, duomenų nurašymo, perrašymo ir papildomo įrašo pateikimo tvarką.
Šiuo metu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nustato bendrąją taisyklę, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis. Jis taip pat numato galimybę tam tikrais atvejais asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų.
ELTA primena, kad Seimo rudens sesijoje teisingumo ministrė parlamentarė Rita Tamašunienė planuoja pateikti įstatymų projektus, siūlančius nustatyti, kad piliečio vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.
Ji pastebi, kad lenkų tautybės piliečių varduose labai dažna raidė „ł“, tačiau viena raidė su diakritu užkerta galimybę užrašyti vardą ir pavardę originalia forma, tuo metu „w“, „ą“, „ę“ ir dažnus pavardėse dvigarsius „rz“ (liet. „ž“), „sz“ ( liet. „š“), „cz“ (liet. „č“) rašyti leidžiama.
Beje, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis kartu su grupe frakcijos kolegų bei Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilytė-Nielsen irgi yra įregistravęs įstatymo pataisas dėl asmenvardžių rašymo su diakritiniais ženklais.
Jei Seimas pritartų siūlymui, būtų leista tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais asmens vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis – su visais diakritiniais ženklais. Taip galėtų būti rašomi ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečio ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose.
2022 m. pradžioje Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės. Tačiau galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais įstatymas šiuo metu nenumato.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
