Visa žmogų supanti aplinka, galima sakyti yra supervizija ar visuomeninė, politinė situacija turi įtakos žmogaus gyvenimui. Vadinasi, labai įtakoją pirmiausiai šeimą. Visi aplink šeimą vykstantys procesai vienaip ar kitaip veikia ir jo vertybių sistemą. Šeimos socialinio elgesio motyvai, jo reguliacija visais laikais domino tyrinėtojus praktiniu ir teoriniu požiūriu. Vertybinių orientacijų sistema, atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę, yra vienas iš individo, šeimos pasaulėžiūros komponentų. Bendrąja prasme, yra nustatyta, kad žmogaus elgesį įtakoja asmens vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena, bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimas sąlygos. Žinoma, kad tarp vidinių, psichologinių asmens savybių elgsenai yra svarbi vertybinių orientacijų (dispozicijų) sistema. Asmuo, norėdamas sėkmingai funkcionuoti dinamiškoje, o kartais net priešiškoje aplinkoje, turi susiformuoti pasaulėžiūrą, pagrindines nuostatas, savo „aš“ išsaugojimo poreikius. Kita vertus, šiuolaikinis humanizmas neapsiriboja žmogiškumo savyje išsaugojimo klausimu, o siekia atskleisti asmenybės veiklos būdus, kurie išsaugotų žmogiškumą kitame žmoguje. Pasak naujojo antropocentrizmo, žmogus yra savo pasaulio ir savęs paties kūrėjas, turintis nuostatą pagerinti situaciją, sugebantis nuolat atsinaujinti ir nuolat keistis, atnaujinti ir tobulinti pasaulį, per šeimą.
Vertybės yra pageidautini tikslai arba vadovaujantys individo gyvenimo principai, turintys skirtingą reikšme konkrečiam individui, ar šeimai. Jos susiformuoja žmogaus socializacijos procese, internalizuojant socialinės aplinkos, šeimos ir visuomenines vertybes. Todėl vidinės internalizuotos vertybės (vertybinės orientacijos) tam tikroje žmonių grupėje priklauso nuo vertybių, kurios yra paplitusios visuomenėje. Žmogus gyvenime remiasi patirtimi, auga ir mokosi. Patirtis susiklosto į tam tikrus psichikos darinius- požiūrius, dispozicijas įtakojančias asmens elgesio kryptį, kartu šeimos tvirtumą valstybėje. Logiška būtų manyti, kad asmens vertybinės orientacijos nėra chaotiškos, o sudaro sistemą. Šeimos vertybinės orientacijos parodo, ką jos linkusios daryti su savo ribotu laiku ir energija.
Vertybė - tai abstraktus, bendras elgesio principas standartas, pateisinant konkrečius veiksmus ir tikslus. Vertybes asmuo įsisavina socializacijos procese, sutapatina save su jomis emociškai- internalizuoja. Jos yra bendri elgesio standartai, kurie yra išreiškiami socialinėmis normomis. Individai, pripažįstantys tas pačias vertybes, dėl neapibrėžtos vertybių prigimties, gali nesutikti dėl konkrečių normų, įkūnijančių tas vertybes. Visuomenėje galima išskirti tokias gausias vertybėmis sritis: pinigai, draugystė, šeima, religija ir moralė, politika ir socialinė organizacija, meilė ir seksas, laisvalaikis, subrendimas, charakterio bruožai ir darbas.
Socialinės vertybės iš prigimties gali būti materialios ir nematerialios. Jos apima kiekvieną objektą į kurį šeima gali reaguoti, susidaryti požiūrį (orientaciją). Socialinės vertybės apima įsitikinimus, veiklą, nuomones, aspiracijas, moralines normas, filosofines doktrinas, švietimą, mokslines teorijas, tradicijas, savireguliaciją, vaizduotę ir visuomeninę nuomonę, dar ilgesnį sąrašą labiau objektyvių ir materialių dalykų. Tokį sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės, nes į jį įeitų viskas, į ką galima susidaryti nuostatą ar požiūrį. Vertybės įvairiems asmenims ir šeimoms yra ne vienodos svarbos, tačiau yra panašumų pripažįstant vienodas vertybes.
Šeimos vertybių pokyčių analizė atskleidė, kad jaunesni gyventojai liberaliau žiūri į šeimą ir santuoką.
Akivaizdu, kad mūsų vos ne visuotinas katalikiškumas remiasi priklausymu iš kultūrinės tradicijos, o dabar ir situaciniu socialiniu konformizmu.
Krikščionybėje Šv. Augustinas išaiškino subjektyvią emocinę patirtį. Jis teigė, kad žmogus nuolat išgyvena kovą tarp kūniškosios ir dvasiškosios valios. Šventasis Augustinas tiki, kad žmogaus prigimtis dvilypė: kūnas ir siela. Todėl žmogus yra ir šio, žemiškojo, pasaulio. ir dangiškosios „valstybės" pilietis. Esminis faktas tai, kad žmogus turi dvejopus interesus: pasaulietinius - susijusius su kūno gėrybėmis. Kiti - anapusiniai - susiję su žmogaus siela. Tai priartina žmogų prie gyvenimo ir mirties paslapties. Pagrindinis valios svoris – meilė. Meilė yra aukčiau už protą ir jusles. Šv. Augustino valios, pagrindinė jėga – meilė.
Linkiu, kad šiandienos šeima, būtų pilna meilės ir Dieviškos palaimos bendruomenė.
Kun. Dr. Kęstutis Ralys
