Nors gyvendamas kartu Viktoras padėjo išlaikyti šeimą, tačiau santykiams nutrūkus, anot ieškovės Agnės, finansiškai nebeprisidėjo prie vaikų gerovės.
Moters teigimu, šiai dienai vyro įsiskolinimas siekia beveik 4 tūkst. eurų. Be to, teismo keliu ji prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus ir dukros atžvilgiu.
Šeimos dramos niuansai
Ieškovė Agnė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu Viktoru santuokos sudarę nebuvo, gyveno kaip šeima maždaug nuo 2015 metų iki 2019 metų.
Ji teigė, kad su vyru turi du bendrus vaikus. Pradėjus gyventi atskirai, šis nustaojo teikti išlaikymą vaikams. 2021 m. birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo patvirtinęs taikos sutartį, pagal kurią tėvas įsipareigojo teikti kiekvieno vaiko išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį, iki vaikų pilnametystės.
Tačiau nuo teismo nutarties įsiteisėjimo atsakovas nemokėjo priteisto išlaikymo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius. Šiai dienai įsiskolinimo suma yra didesnė nei 3 714 eurų.
Anot jos, dėl dukros bendravimo su tėvu problemų nėra, tačiau atsakovas nesilaiko sutarto grafiko. Žada paimti vaiką, tačiau daro tai retai. Tačiau tėvo bendravimas su sūnumi, anot moters, pradėjo daryti neigiamą įtaką vaiko elgesiui.
Jis pasidarė irzlus, piktas, užsipuldavo kitus vaikus mokykloje. Kartą grįžęs po susitikimo su tėvu vaikas pareiškė nenorintis gyventi. Susirūpinusi dėl vaiko psichinės sveikatos, ieškovė kreipėsi į psichologą ir Vaiko raidos centrą.
Papildydama savo ieškinį, moteris nurodė, kad atsakovas iš pradžių išlaikymą teikė nepilnai, paskui iš viso neteikė. Jai susidaro įspūdis, kad atsakovas nuteikinėja vaikus prieš ją.
Po to laiko, kai vaiko nebeduoda atsakovui, šis pasikeitė, mokykloje sekasi gerai. Dar gyvendama kartu su atsakovu ieškovė pastebėjo, kad vaikai buvo kaip laukiniai, namuose vyko chaosas, vėliau jau gyvenant skyrium ieškovė duodavo atsakovui vaikus bendrauti, tačiau sugrįžę jie labai pasikeisdavo, vėl imdavo neklausyti.
Anot jos, vaikų tėvas keikiasi, retkarčiais nuveždavo į darželį, mokslais nesirūpina, mokslo metų pradžiai vaikų neruošė, tai padarė ieškovės sutuoktinis.
Moteris įsitikinusi, kad jų vaikų tėvui reikalingi tėvystės įgūdžių kursai, tačiau jis tokių kursų nelanko ir kategoriškai atsisako lankyti, keikiasi prie vaikų.
Užsiminė apie DNR testą
Vaikų tėvas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė jį žemina, melagingai kaltina, jis prašo leisti atlikti DNR testą tėvystės nustatymui.
Nurodė, kad visada stengėsi palaikyti vaikus, laiku mokėti išlaikymą bei bendrauti su jais. Tam esą trukdė ieškovė.
2023 m. birželį ji parašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prašymą, kuriame apkaltino atsakovą seksualiniu priekabiavimu prie vaiko, tačiau atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vaikų motina atsakovą apkaltino nepagrįstai.
Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jam neleidžiama bendrauti su vaikais. Patikslino, kad bendrauti gali tik su dukra, bet neleidžiama su sūnumi.
Atviros vaikų išpažintys
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nagrinėjimu atveju nustatyta, jog šeima tarnybai dėl vaiko teisių pažeidimų yra žinoma, atvejo vadybos procesas šeimai šiuo metu taikomas.
Nurodyta, kad tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu buvo nustatyta, jog ieškovė gyvena 3 kambarių bute, kuris, ieškovės teigimu, nuosavybės teise priklauso jai.
Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Bendraujant ieškovė nurodė, kad vaikai turi atskirą kambarį, kuriame yra dviaukštė vaikiška lova, rašomasis stalas, darbo kėdė, vaikų daiktai, daug žaidimų ir žaislų.
Kambarys jaukus, įrengtas pagal vaikų poreikius. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika bei reikalingi baldai. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu yra bedarbė. Jos mėnesio pajamas sudaro – apie 650 eurų/mėn. socialinė pašalpa ir gaunami vaikų pinigai. Pokalbio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2018 metų.
Pats tėvas tarnybai ieškinį pakomentavo taip – „ką nori tegu daro, kam nervus gadintis, tegu daro ką nori, man vis vien”. Atsakovas nurodė, jog su nepilnamečiais vaikais nebendrauja.
Atsakovas pasakojo, jog ieškovė yra jam sakiusi, jog sūnus yra ne jo biologinis vaikas, todėl vyras norėtų pasidaryti abiejų vaikų DNR ekspertizę ir įsitikinti dėl tėvystės. Anot vyro, ieškovė neleidžia matytis su vaikais.
Tarnybos vyriausioji specialistė su vaikais bendravo individuliai, pokalbio metu vaikai buvo išdykę, jiems sunkiai sekėsi susikaupti, pokalbio metu daug juokėsi, juokavo tarpusavyje. Į klausimus atsakinėjo noriai.
Pasak vaikų, su tėčiu jie nebendrauja. Anot jų, tėtis nebebendrauja, nes „mama jam neleidžia imti“. Vaikų teigimu, tėtis jiems pirko labai daug saldainių, o jiems po to skaudėdavo pilvus ir net būdavo „sunku nueiti į tualetą“.
Vaikų teigimu, pas tėtį svečiuotis jiems patikdavo, o dabar nebepatinka, kadangi „tėtis jų nebeima ir tėtis padavė mamą į teismą“. Be to, pasak vaikų, tėtis labai daug keikiasi. Anot jų, „jeigu tėtis nesikeiktų, o jo draugė negertų alaus“, jie ir vėl norėtų pas tėtį svečiuotis.
Pasak vaikų, „tėtis negeras, nes daug keikiasi, o jeigu nesikeiktų – būtų geras“. Vaikai pasakojo, kad su mama jiems gyventi patinka, išskyrus tada, kai „mama duoda diržo“. Anot vaikų, diržo jie gauna, kai neklauso mamos ir nepaiso taisyklių.
Visas suinteresuotas puses išklausęs teismas nusprendė tenkinti vaikų motinos skundą ir neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnaus ir dukros atžvilgiu.
Pabrėžta, kad priimtas sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
