Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Valstybės stebimų socialinės rizikos šeimų sąrašuose – mažiau vaikų, užtat daugiau labai jaunų tėvų. Balandžio pradžioje iš kaimynų sužinojusios apie kelias dienas namuose girtaujančius sutuoktinius, atsakingos tarnybos susirūpino jų mažamečiais vaikais. Į nurodytą butą nuvykusi Socialinių paslaugų centro Socialinės rizikos šeimų tarnybos socialinė darbuotoja buvo pasitikta keiksmais ir grasinimais, o girtas tėvas griebėsi smurto.
Teko į pagalbą kviesti policiją, paimti vaikus ir juos laikinai apgyvendinti Vaikų grupinio gyvenimo namuose. Socialinės rizikos šeimų tarnybos vadovė Inga Savickienė sako, kad po poros dienų išsiblaivę tėvai prisiekinėdami bei atsiprašinėdami vaikščiojo po įstaigas ir prašė grąžinti vaikus.
Jie buvo atiduoti tėvams, o šie – įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir nuo šiol nuolat bus stebimi. „Tai mūsų darbo kasdienybė. Šiemet socialinės rizikos šeimų sąrašą papildė dar dvylika šeimų. Daugiausia – dėl nesirūpinimo vaikais, girtavimo, kartais – dėl socialinių įgūdžių stokos“, – paaiškino I. Savickienė.
Sąrašas vis papildomas
Praėjusią savaitę į Panevėžio rajono gyventojų socialinės rizikos šeimų sąrašą buvo įtraukta dar viena du vaikus auginanti šeima. Kaip teigė rajono Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė, šiemet šį sąrašą papildė dvylika naujų šeimų. Dabar jame 258 šeimos, auginančios 559 vaikus. N. Stakytė sakė, kad, palyginti su maždaug prieš dešimtmetį buvusia padėtimi, vaikų socialinės rizikos šeimose gerokai sumažėjo.
Anksčiau 260 probleminių šeimų augo daugiau kaip 600 vaikų.
Tokiuose sąrašuose ne tik gausios, bet ir vieną ar du vaikus auginančios jaunos šeimos. „Pastarieji metai nustebino, kad socialinės rizikos šeimos jaunėja. Vidutinis į sąrašus įtrauktų žmonių amžius – 23 metai. Daug yra vos pilnamečiais tapusių, o kai kurie ir šio amžiaus dar nesulaukę“, – tvirtino Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Tik sugyventiniai
Daug metų rajono Vaikų teisių apsaugos skyriui vadovaujanti N. Stakytė atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pastebimai daugėja nesusituokusių porų, o kai kurias tenka įrašyti į sąrašus. Jauni, šeiminiam gyvenimui nepasirengę, dažnai pilnametystės nesulaukę sugyventiniai gimdo vaikus, stokoja socialinių įgūdžių, tad netrukus ir patys, ir jų vaikai patenka į beviltišką padėtį. Dažna pora ir nuolat girtauja. N. Stakytė apgailestavo, kad kaimuose yra ne tik dėl alkoholio, bet ir dėl narkotikų priklausomybės vaikais nesirūpinančių šeimų. Tokius grąžinti į normalų gyvenimą labai sudėtinga, jų atžaloms dažniausiai tenka keltis į vaikų globos namus.
Šią savaitę Vaikų teisų apsaugos skyrius iš socialinės rizikos šeimų sąrašo išbraukė kūdikį auginančią jauną moterį. Bet ne todėl, kad motina susitvarkė. Ji tiesiog išsikėlė į kitą rajoną. „Sausio mėnesį, kai atvyko į Panevėžio rajoną pas čia gyvenantį vaikiną, teko ją į sąrašus įtraukti, stebėti, o dabar išvyksta ir išbraukiama“, – paaiškino N. Stakytė.
Prasideda nuo signalo
Panevėžio mieste dabar yra 180 socialinės rizikos šeimų, jose auga 367 vaikai. Prieš šešerius metus įkurtos Socialinės rizikos šeimų tarnybos vadovė I. Savickienė atkreipė dėmesį, kad sunkiai su tėvų pareigomis susitvarkančių ir todėl į rizikos sąrašą įtrauktų šeimų kiek sumažėjo. Tokio ryškaus šeimų jaunėjimo, koks pastebimas rajone, mieste nėra.
„Stebime įvairaus amžiaus šeimas – ir vos pilnametystės, ir jau keturiasdešimt ar daugiau metų sulaukusius tėvus“, – sakė tarnybos vadovė.
Panevėžio socialinių paslaugų skyrius turi dar vieną sąrašą, jame įrašytos vadinamosios signalinės šeimos.
Tokios, kurios, atrodo, vaikais rūpinasi, negirtauja, tačiau apie jų elgesį signalų jau gauta – skundėsi mokytojai, kaimynai, policija.
Į signalinių šeimų sąrašą įrašytos 25 panevėžiečių šeimos. Kiekviena bus stebima tris mėnesius ir jeigu nusižengs, nesirūpins vaikais, bus įrašyta į kitą sąrašą – socialinės rizikos šeimų. Jei paaiškės, kad signalas nepasitvirtino, iš visų sąrašų šeima bus išbraukta.
Ne tik girtaujantys
Socialinės rizikos šeimų sąraše – ir gausios, ir vieną du vaikus auginančios šeimos. I. Savickienė sakė, kad tarp naujai šį mėnesį į sąrašus įtrauktų šeimų – ir dar aštuoniolikos neturinti antros atžalos besilaukianti mama bei jos ką tik pilnametystės sulaukęs vyras, ir aštuonis vaikus auginanti, bet jokių socialinių įgūdžių neturinti šeima.
„Mūsų tikslas – lankyti tokias šeimas, mokyti, auklėti, padėti joms, kad vaikai galėtų likti su tėvais, o ne papildytų globos namuose augančiųjų gretas“, – tvirtino tarnybos vadovė.
Kiekvienas socialinis darbuotojas lanko apie 16 šeimų. Į kai kurias užsuka kartą per savaitę, į kai kurias – kasdien ar net kelis kartus per dieną. Iš pradžių sutinkami dažniausiai priešiškai, vejami iš namų, stumdomi, socialiniai darbuotojai lankomoms šeimoms vėliau dažnai tampa draugais, patarėjais, padėjėjais.
„Esame ir advokatai, ir psichologai, ir konsultantai“, – sakė I. Savickienė. Nors ne dažnai, bet pavyksta pasiekti, kad tėvai pasikeistų. Nė karto per metus nenusižengę, tvarkingai gyvenę jie išbraukiami iš sąrašo.
„Kiekviena šeima turi savo dugną, nuo kurio atsispyrusi gali kilti aukštyn. Gaila, kad kai kurie krinta labai giliai, o kai kuriems tas dugnas visai nepasiekiamas – grimztant vis gilyn, vaikai nebegali likti su tėvais, tad išvežami į valdiškus namus“, – teigė tarnybos vadovė.
Tačiau ir tada dar galima išeitis. I. Savickienė prisiminė keletą atvejų, kai vaikus praradusios moterys atsikvošėjo, gydėsi nuo alkoholizmo ir atsikračiusios pragaištingo įpročio vėl pačios augina savo atžalas.
