Nuolat didindami atmintinų dienų skaičių Seimo nariai toliau puoselėja sovietines tradicijas, tvirtina istorikai. Jų teigimu švenčių sąrašo plėtimas yra pavojingas, nes skatina vertybių devalvaciją, rašo „Lietuvos žinios“.
Baigdami pavasario sesiją Seimo nariai užsimojo gerokai pailginti atmintinų dienų sąrašą, kuris jų valia ir taip netrumpas – 44 dienos. Jei viskas klosis taip, kaip parlamentarų sumanyta, į sąrašą bus įtrauktos dar šešios tokios dienos.
Prieš dešimtmetį – 1997-ųjų liepą, kai Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymą, jame buvo įrašytos 23 atmintinos dienos.
Eilės tapti atmintina jau pusmetį laukia ir konservatoriaus Emanuelio Zingerio proteguojama Lietuvos ir Lenkijos 1791 m. Konstitucijos diena. Kadangi Tėvo diena veikiausiai taps šventinė, sąraše iš viso turėtų būti 50 atmintinų dienų.
Istorikai įsitikinę, kad šį įstatymą būtina kuo skubiau peržiūrėti, nes besaikis atmintinų dienų skaičiaus didinimas devalvuoja tikrąsias vertybes ir iškraipo istorinį atminimą.
Į ketvirtadienio parlamento darbotvarkę buvo įrašyti šeši projektai, kuriuose atmintinomis siūloma vadinti dar septynias dienas. Vieną projektą, parengtą Seimo nario Juliaus Veselkos, svarstyti atsisakyta. Šis parlamentaras gegužės 2-ąją siūlė įteisinti kaip tinginio, kombinatoriaus ir žioplio dieną. Pagrindinis projekto tikslas, anot J. Veselkos, sudaryti visas prielaidas, kad ateityje valdžia Lietuvoje neatitektų žiopliams.
Taip pat buvo pasiūlyta į atmintinų dienų sąrašą įrašyti Tarptautinę teatro (būtų minima kovo 27 d.), Angelų sargų (policijos – spalio 2 d.), Kūno kultūros ir sporto dienos ( spalio 10 d.), Žvejo (liepos14 d.), Saugesnio interneto (vasario 6 d.), Energetikų (balandžio 17 d.) dienas.
Visus minėtus Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektus pavesta svarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.
Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis įsitikinęs, kad dėl tokio beatodairiško atmintinų dienų sąrašo ilginimo iš esmės vyksta vertybių devalvacija.
„Kai į sąrašą įtraukiame kokią nors elektriko dieną, norom nenorom ji prilyginama Motinos dienai. Per tokius dalykus visuomenė praranda vertybinius orientyrus“, – aiškino istorikas.
Jo teigimu, politikai gal ir turi teisę diktuoti, ką visuomenė privalo atsiminti, tačiau šiuo atveju matyti, kad politikai visiškai sutrikę ir nežino, ką nori įpiršti žmonėms. Istorikas įsitikinęs, jog vieną kartą parlamentarai turėtų ryžtis ir radikaliai peržiūrėti atmintinų dienų sąrašą.
„Pasižiūrėkite, šiandien į jį įrašytos net dienos legendos – turiu galvoje Baltų vienybės dieną“, – stebėjosi A. Nikžentaitis. Pasak jo, lietuviai ir taip yra linkę labiau švęsti ne laimėjimus, o pralaimėjimus, todėl atmintinos dienos siejamos su liūdesiu ir gedulu.
„Nuolatinis tokių dalykų priminimas stumia visuomenę į depresiją“, – pabrėžė mokslininkas.
Jo žiniomis, Lietuva atmintinų dienų skaičiumi pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. „Pasaulyje kur kas santūriau ir atsakingiau žiūrima į tokius dalykus. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra maždaug dešimt atmintinų dienų“, – dienraščiui sakė istorikas.
Paklaustas, ką rodo begalinis parlamentarų noras atmintinomis paversti profesines šventes, A. Nikžentaitis atsakė, jog taip elgdamiesi Seimo nariai toliau puoselėja sovietines tradicijas. Anot istoriko, Sovietų Sąjungoje buvo stengiamasi pagerbti visas darbininkiškas ir valstietiškas profesijas.
„Tokie dalykai rodo, kad, be sovietmečio, Seimo nariai faktiškai tarsi niekuo daugiau ir nenori domėtis, nežino, kaip yra kitose pasaulio šalyse, ir automatiškai tęsia senas tradicijas“, – kalbėjo istorikas.
Pasak A.Nikžentaičio, pastaruoju metu mokslininkai labai domisi švenčių ir atmintinomis dienomis. „Tokie įstatymai jiems – puikus tyrinėjimo šaltinis, kaip iš tikrųjų visuomenėje funkcionuoja kultūrinis atminimas“, – aiškino istorikas.
A. Nikžentaitis įsitikinęs, kad dabartinis atmintinų dienų sąrašas iškraipo mūsų istorinį atminimą. Anot jo, per pastarąjį dešimtmetį į tą sąrašą pateko labai daug atsitiktinių datų, pirmiausia susijusių su XX amžiumi.
„Ko gero, esame vienintelė pasaulyje valstybė, kuri mini tris genocido dienas. Su mumis lenktyniauja tik estai. Jie mini dvi deportacijos dienas“, – sakė istorikas.
Atrodo, iki rudens Seimas vis dėlto nesiims tobulinti šventinių dienų sąrašo. Kovo mėnesį Vyriausybė sutiko, kad Tėvo dienai (pirmą birželio sekmadienį), kaip ir Motinos, būtų suteiktas šventinės, o ne atmintinos dienos statusas. Tačiau drauge parlamentarai paraginti keisti Darbo kodeksą, kad nebūtų kilnojamos švenčių dienos, visuomet sutampančios su sekmadieniais: Velykų pirmoji, Motinos ir Tėvo dienos.
Dabar Lietuvoje per metus yra 13 šventinių dienų – šiek tiek daugiau nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos valstybėse. Finansų ministerijos duomenimis, šventinę dieną valstybės biudžetas negauna maždaug 100 mln. Lt pajamų.
