Seimo Pirmininkė Irena Degutienė Europos studijų centro konferencijoje "Baltijos laisvė: ateinantys 20 metų" savo kalboje nemažai dėmesio skyrė santykiams su kaimynėmis, kurios nėra linkusios laikytis europinių normų.
Parlamento vadovė apgailestavo, kad Europos Sąjunga per du dešimtmečius, prabėgusius nuo Šaltojo karo pabaigos, taip ir nepasiūlė Rusijai tokio santykių modelio, kuris būtų paskatinęs jos politinę ir ekonominę pažangą pagal europietiškų taisyklių perėmimo scenarijų.
"Juk negalima laikyti normalia nei teisinga situacijos, kai Rusijos energetikos įmonės - monopolistės gali iš esmės laisvai investuoti į ES rinką, tuo tarpu Rusijos strateginėse ūkio šakose veikia tvirti riboženkliai tiesioginėms užsienio investicijoms. Tokia situacija verčia vėl ir vėl kelti klausimą: ar ES turi poveikio svertų Rusijos atžvilgiu? Ir kodėl Europos Sąjungos ir Rusijos dialogas neplėtojamas pagal europietiškas taisykles? Akivaizdu, jog Rusijos ekonominė modernizacija turi vykti lygiagrečiai su politinės sistemos reformomis. Todėl, Lietuvos požiūriu, ES ir Rusijos santykiai turėtų būti grindžiami teisinio abipusiškumo principu, pagal kurį Rusija privalėtų laikytis "europinių taisyklių" - bent jau tose srityse, kuriose ji siekia integralumo su ES", - sakė I. Degutienė.
Kovo 11-osios salėje, kurioje daugiau nei prieš dvidešimt metų buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, Seimo Pirmininkė pažymėjo paradoksą, kad tada, prieš dvidešimt metų, nemažai klausimų dėl mūsų ir visos Europos ateities rodėsi lengvesni ir paprastesni. O šiandieninė realybė, nors ir liudija neabejotiną nueito kelio pažangą ir prasmę, kelia naujus iššūkių ir naujų problemų.
Pasak Lietuvos parlamento vadovės, Europos partneriai kartais rezervuotai ir santūriai vertina mūsų šalies įvardijamas grėsmes ir iššūkius - ypač užsienio ir saugumo politikoje. Ji ragino nebijoti pripažinti, kad Baltijos šalys iš tiesų kartais vadovaujasi kiek kitokia saugumo samprata nei likusi Europos Sąjungos dalis. Šiandien svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys tai lemia, o atsakymas į šį klausimą gali remtis ir filosofijos istorija.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad po Šaltojo karo Vakarų Europoje įsivyravo Imanuelio Kanto kultūrai būdinga tarptautinių santykių samprata, pagal kurią Europa dabar gyvena "amžinosios taikos" sąlygomis, o iškylančios saugumo problemos turi būti sprendžiamos remiantis daugiašališkumo, abipusio pasitikėjimo ir tarpusavio priklausomybės principais. Net ir tų geopolitinių veikėjų, kurių elgesys dažnai smarkiai prasilenkia su europinėmis normomis, atžvilgiu Europos Sąjunga taiko ne bausmių ar sankcijų politiką, o siekia juos integruoti, susaistyti ar įkalbėti keistis.
"Tuo tarpu Lietuva, o ir kitos Baltijos šalys, vis dar gyvena Tomo Hobso kultūros sąlygomis, kai santykiai su europinių normų nesilaikančiomis valstybėmis vertinami per konkurencijos ir galios pusiausvyros prizmę. Tikriausiai tuo ir galima paaiškinti šiek tiek prasilenkiantį dialogą, kai ES labiausiai rūpi klimato kaita, humanitarinių krizių įvairiose pasaulio šalyse sureguliavimas ar tvaraus ekonominio augimo klausimai, o Baltijos šalys tebesiekia išsivaduoti iš energetinės izoliacijos ir tapti visavertėmis ES ir ypač NATO narėmis", - pažymėjo I. Degutienė.
Pasak jos, tai atėję ir iš mūsų valstybių patirties, ir iš dabarties. Energetinis saugumas - pati jautriausia ir turbūt pati silpniausia Lietuvos vieta, nes mus šiandien akivaizdžiai veikia energetinės ir infrastruktūrinės izoliacijos problema. Susiklostė paradoksali situacija, kad Lietuva, būdama aktyvi Europos Sąjungoje ir NATO, kaip ir prieš dvidešimt metų važinėja sovietinių standartų geležinkeliais, o dujas ir naftą perka iš to paties tiekėjo. Būtent todėl bendra ES energetinė politika - akivaizdus ir neatidėliotinas Lietuvos, o kartu ir kitų Baltijos šalių, prioritetas.
