„Manau, kad darbotvarkėje to klausimo neturėtų būti, nes yra gautas ir Generalinės prokuratūros kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Parlamentarė akcentavo, kad prieš priimant sprendimus dėl išvados, reikia sulaukti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo dėl Generalinės prokuratūros kreipimosi.
„Klausimas yra ne apie tai, ar tikime, ar ne. Klausimas, ar komisija, kuri atliko darbą ir jo negalima nei vertinti, nei nuvertinti, ar ji tikrai veikė nešališkai“, – pabrėžė ji.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis stebėjosi Generalinės prokuratūros dvejonėmis, ar jo vadovaujamos partijos narys Vytautas Bakas turėjo pirmininkauti parlamentiniam tyrimui.
„Vytautas Bakas yra buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, kai ta istorija prasidėjo, būtų keista, jei jis šioje komisijoje nedalyvautų. O kad jam patikėjo pirmininkavimo vaidmenį, tai reikėtų klausti komisijos narių“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Politikas tikino, kad parlamentarams reikia laiko susipažinti su komisijos išvadomis. Jis pabrėžė, kad Seimo nariai, turintys teisę dirbti su įslaptinti informacija, turėtų susipažinti ir su viešai nepateikiama išvados dalimi ir liudijimais.
„Tie, kas turi teisę dirbti su slapta informacija, tą, manau, per gražią pauzę savaitės padarys“, – aiškino S. Skvernelis.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.
Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota
G. Nausėda netruko sureaguoti į parlamentinio tyrimo išvadas. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Savo ruožtu Generalinė prokuratūra kreipėsi į Seimo etikos sargus, prašant įvertinti, ar tyrimas vykdytas pagrįstai ir teisėtai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
