Darbietė Ramunė Visockytė teigia, kad Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) atlikdamas ekspertizę ir rašydamas recenziją leidiniui „Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas“ pasinaudojo svetimu tekstu.
ŽTSI tokius parlamentarės kaltinimus kategoriškai neigia.
„Neįtikėtina, tačiau didesnė pusė recenzijos teksto yra kaip du vandens lašai panaši į kitą tekstą - 2007 metų spalio 26 dieną Europos Tarybą pasiekusį Londone ir Niujorke įsisteigusių nevyriausybinių organizacijų skundą prieš Kroatiją. Tokia veikla mokslo ir literatūros pasaulyje paprastai įvardijama kaip plagijavimas“, - trečiadienį išplatintame pranešime teigė R.Visockytė.
„Tai yra netiesa, mes nieko neplagijavome. Naudojomės šaltiniais, kurie gina žmogaus teisių poziciją ir tą tekstą skaitėm, bet nieko iš jo neperrašinėjome. Be abejo, mintys gali sutapti, nes ir jie, ir mes esame žmogaus teisių gynėjai. Manau, R. Visockytė tiesiog bando nukreipti dėmesį nuo svarbiausio dalyko - jog ši mokymo priemonė prieštarauja tarptautiniams žmogaus teisių standartams - ir tikisi, kad leidinys bus išleistas“, - Seimo narės kaltinimus trečiadienį BNS komentavo ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.
Anot R.Visockytės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rekomendavo publikuoti leidinį be jokių pataisymų, bet, nepaisant šio sprendimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildė turinį. ŠMM vėliau kreipėsi į ŽTSI prašydama ekspertizės ir recenzijos.
R.Visockytė mano, jog šios metodinės mokymo priemonės publikavimas yra dirbtinai atidėliojamas. Esą leidimą stabdo kilusios diskusijos dėl parengto teksto turinio ir kritikos autorių atžvilgiu.
„Pažeidžiant net du švietimo ir mokslo ministro įsakymus (draudžiančius į programų rengimą ir įgyvendinimą įtraukti asmenis, atstovaujančius komercines struktūras, gaminančias ar platinančias kontraceptines priemones), autorių kolektyvo parengtos mokymo priemonės vertinimui buvo pasitelkti kontraceptinių priemonių rinkodarą vykdančios Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovai. Jie vadovėlį įvertino neigiamai“, - sakė R.Visockytė.
Tikslus aukų skaičius nežinomas iki šiol, nes po kelerių metų vykusio Sovietų Sąjungos gyventojų surašymo duomenys Ukrainoje buvo suklastoti.
Badas apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Jo išvengė tik dabartinės Vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai. Šie įvykiai Ukrainoje pirmąsyk teisiškai įvertinti 20 amžiaus devintajame dešimtmetyje: Ukrainos išeivijos pastangomis sukurta JAV Kongreso komisija 1986 metais mirtį iš bado 1932-1933 metais Ukrainoje pavadino genocidu.
2006 metais Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo holodomoras pripažintas ukrainiečių tautos genocidu. Ukrainos holodomorą pripažįsta vis daugiau pasaulio valstybių. Atitinkamus aktus jau priėmė ir Lietuvos Seimas, kuris 2005 metais priimtu pareiškimu pripažino, kad 1932-1933 metais Stalino totalitarinis režimas vykdė sąmoningą, kruopščiai suplanuotą ukrainiečių tautos genocidą.
Ukrainos prezidentas 2008-uosius paskelbė Ukrainos 1932-1933 m. holodomoro aukų atminimo metais.
