O ka Venckiene vel kalta,tai kalkit prie kryziaus ir baikit issidirbineti,kaip kokie nepilnameciai,pasiziurekit kas seime sedi,prisidirbe iki ausu ir dar kitus mato,slykstu klausytis...

O IS 141 SEIMUNO KIEK TEISTUMA TUREJO, AR NETUREJO ???!

Milerius taip sutapatino savo namus ir seimą,kad net susimaišė, sumaišė ir nusikaltėlių buveinę. Šiuo metu jų daugiausia ir sėdi seime...

POLITIKA PEDOFILIJOS SKANDALE AR SKANDALAS POLITIKOJE? (papildyta)

Teisėjos Neringos Venckienės atsistatydinimo pareiškimas, mano supratimu, yra pakankamai gerai subalansuotas, o jo didžioji dalis, susijusi su sudėtinga situacija teisėsaugoje, gali tapti politinės preišrinkiminės platformos dalimi.

Seimo balsavimas dėl teisėjos N.Venckienės teisinio imuniteto suspendavimo parodė tam tikrą pasistūmėjimą teisingumo paieškų link. Tikrai taip. Kada Seimas nesutiko svarstyti E.Žiobienės atsistatydinimo pareiškimo, tam priešinosi vos keli seimūnai. Kitais, kiek analogiškais atvejais – ne ką daugiau. Dabar balsavusių, susilaikiusių ir specialiai nedalyvavusių buvo gerokai daugiau ir tokia kaite suteikia tam tikrų vilčių ateičiai. Deja, net papildoma informacija apie A.Ūso bylos eigą ir net du “šturmai” Klonio gatvėje nepadarė pakankamos įtakos tam, kad nebūtų pritarta Generalinio prokuroro prašymui, netgi nepateikus teisėjos konkrečių N.Venckienės kaltumo įrodymų. Gal ir buvo prokurorų ar teisėjų padaryta kai kurių užuominų apie juos, tačiau to aiškiai ir įtikinamai neteko girdėti. Susieti tuos teisėjos “sakė – pasakė” , “sudavė – nesudavė”, kai smurto ir kreivų manipuliacijų banga akivaizdžiai išplovinėjo teisingumo siekius be sąžinės ir moralės, su baudžiamąją atsakomybe galėjo siekti ir pasiekti tik specifinį epitetą sau prisilipinęs LAT ir Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius bei jo aplinka, kurios pirmoje eilėje išsirikiavo aukščiausi teisėsaugos pareigūnai S.Šedbaras, R.Šimašius, A.Melianas ir netgi D.Valys.

Visa tai jau gula į “D.Kedžio istorijos” upės tėkmę, kuri dėl tokio Seimo sprendimo tikrai nepradės tekėti į kitą pusę. N.Venckienės išsakyta formulė – “anksčiau ar vėliau, po dviejų ar po penkių metų” išlieka ir ji negali leisti sudužti teisingumo siekiančioms viltims. Statant skandalingoje istorijoje tik “stogą” ir pamirštant apie teisingumo pamatų būtinybę, teisinės valstybės sukurti nesugebėsime. Seimo sprendimas pedofilijos ir žudynių istoriją padaro kartu ir aiškia Lietuvos politikos dalimi. Tad verta pasiaiškinti, kokias pasekmes toks posūkis gali turėti tolimesnei politinei tėkmei.

Jei simboliškai pažiūrėti į politinės upės krantus, tai tenka pripažinti, kad dešinės krantas turėjo puikų šansą sustiprinti savo pakrantę, joje esančius molus stambiais rieduliais tam, kad pakilusi neokomunizmo srovė jų artimiausiu laiku nesuardytų. Dešinėje esanti TS LKD partija turėjo tiesiog iš Klonio gatvės, lyg iš dangaus nukritusį šansą pasinaudoti savo ilgą laiką kurtu padoresnės partijos įvaizdžiu. Kaip aukštai moralinę kartelę pasikėlusi politinė jėga, konservatoriai dar kartą galėjo įrodyti ideologinius ir dvasinius savo politinės platformos privalumus. Deja, tokia puikia galimybe didžioji Seimo TS LKD frakcijos dalis nepasinaudojo ir tuo, manau, nuvylė nemažą dalį savo elektorato. Dar liūdniau yra tai, kad netgi labai įtartinų politinių darinių atstovai elgėsi kur kas apdairiau nedalyvaudami balsavime ar netgi bandydami pasišildyti rankas prie Klonio gatvės laužo. Tokios manipuliacijos gali tokiems atnešti nepelnytą sėkmę. Nepelnytą nes jos aiškiai buvo ir yra vykdomos būtent pragmatiniams nešvarios politikos tikslams. Galima tik pasiūlyti
Seimo nariams, paklususiems teisėsaugos neskaidriam diktatui, neieškoti kaltų po Seimo rinkimų dėl galimų rezultatų. Jie gali būti gerokai kuklesni negu tikėtasi.

Labai tikėtina, kad Seimo nutartis paskatins ir paskubins politinę Neringos Venckienės karjerą. Jei iki šiol į ją buvo žiūrima kaip į sąžiningą, už teisingumą “D.Kedžio istorijoje” kovojančią teisėją bei brolio dukros globėją, tai jos siekis ir galimas darbas politikoje turėtų suteikti visai naujų atspalvių N.Venckienės vertinimuose. Būkime supratingi. Kaip teisininkė ji puikiai pasiruošusi darbui Seime, nes padorių teisininkų parlamente nuolat labai trūko ir trūksta. Kaip lanksti ir sumani politikė, sugebanti dirbti ir gal net vadovauti politinei komandai ji dar nėra pakankamai pasireiškusi. Jos ekspromtiniai pasisakymai ne visada atrodydavo pakankamai solidžiai, nes viršų paimdavo patirtų nuoskaudų sukeltas emocionalumas. Visą tą teks ateity atmesti, kaip prabangų balastą, jei bus siekiama platesnių ir gilesnių rezultatų. Politikoje privalu prasmingai darbuotis visos šalies ir jos visuomenės labui, tad bet kokios padidintos asmeninės ambicijos ar net arogancijos prasiveržimai negali turėti vietos politikės kasdieninėje veikloje.

Esu tik eilinis skaitytojas, todėl netgi negalėjau tikėtis, kad N.Venckienė staiga ims ir paklausys Pikasiuko pasiūlymų bei jais pasinaudos. Priminsiu porą svarbesnių akcentėlių. Teigiau ir dabar esu įsitikinęs, kad be politinių bendraminčių paramos bei neturint Seime daugumos – jokių kalnų nenuversti. Kovojimas prieš visus – “bačkos” oratorių duona. Ypač pradedantis politikas privalo išmokti dirbti komandoje, jei yra galimybės, tai net didelėje. Be to, būtina gerai įvaldyti būtinų politinių kompromisų meną. Niekados kompromisai negali peržengti moralės ribų, o dėl atskirų detalių visados galima tartis ir netgi gan sėkmingai bei prasmingai susitarti einant įvairių kompromisų keliu. Visa tai yra iš politiko abėcėlės. Neringa Venckienė, dideliam teisės profesoriaus E.Kūrio apmaudui, yra gabi teisininkė, tad tikiu, kad bet kokius trūkumus ar kliūtis ji gali sėkmingai įveikti. Neklysta tik Absoliutas. Mirtingieji klysta. Daug dirbdami – klysta netgi dažniau. Blogiausiai būna tik tada, kai nesugebama pasimokyti ne tik iš svetimų klaidų, bet ir iš savų. Gaila, kad N.Venckienė neturėjo galimybių pasisamdyti patyrusį advokatą, kuris būtų galėjęs ne tik kartu priešintis “baltos varnos” kapojimui, bet ir sumažinti mergaitės globėjos darbo krūvį bei stresą. Netikiu, kad Lietuvoje buvo neįmanoma susirasti padoraus advokato už santykinai santūrų atlygį. Demokratinėse šalyse iškiliausios advokatų kontoros konkuruotų tokioje byloje. Pradžioje gal net atlygio neimtų. Vėliau, procesus laimėję atsiimtų su kaupu… Neteko pastebėti, kad mūsų prokurorai su kokia rimta teisine gynyba susidurtų. Nebent stambių finansinių sukčių atvejais.

taip jie issigando taikiu zmoniu,o kaip KEDZIU VENCKU namus miegancius uzpuole kauketi ginkluoti kaip manot kaip jie turejo jaustis -begedziai jus begedziai

Ir dabar išlieka neatsakyti klausimai apie “Drasos kelio” partijos branduolį, jo santykius su visuomenininkų kuriamu “Lietuvos sąrašu” ir visų tokių aktyvistų politiniais siekiais. Jei jie netikėtai būtų nutempti į kokį akligatvį tų, kurie “nebūna buvę” bei taptų dar viena neokomunistinių jėgų buferinė prielipa, tai nusivylimas visuomenėje būtų gal dar didesnis, negu valinskinio TPP “meteoro” skrydžio metu. Kuris, beje, sudegė bei subyrėjo politinėje erdvėje didesnių pėdsakų Lietuvos žemelėje nepalikęs. Kaip bus šį kartą? matysim. Linkiu Neringai Venckienei ir toliau kompetentingai ir sąžiningai tarnauti Lietuvos visuomenės interesams kur ji besidarbuotų. Sėkmės.

Nemėgstu perdėtų emocijų jokio viešo asmens atžvilgiu. Esu įsitikinęs, kad kiekvienu atveju gali padėti gilesnė dalykinė analizė, aptariant įvairias bet kurio kandidato į politikus galimybes. Pirmuoju atveju “gimdysime diktatoriukus”, kitu galėtumėm sugebėti ne tik teisingai atsirinkti, bet ir patarti kandidatui ten, kur sudėtinga situacija patarimo prašosi. Niekados jokiam asmeniui nekūriau ditirambų. Teisėjai Neringai Venckienei – taip pat. Tačiau, nebuvo galima nepastebėti su kokia aistra ir dalykišku kompetentingumu ji bandė pratęsti D.Kedžio siekį ieškoti teisingumo Lietuvoje bei apginti jo dukrą, tapusia teisėta globotine. Iš pirmo žvilgsnio galėjo pasirodyti, kad Neringai rūpėjo tik jos šeimos garbė ir mergaitės interesai, kurių pagrindinis – išlikti, esant tokiam galingam teisėsaugos atakavimui, gynusiam tik A.Ūso garbę ir L.Stankūnaitės interesus. Šia prasme, teisėja N.Venckienė buvo ir yra tikra šaunuolė, nes ji sugebėjo pažvelgti į situaciją plačiau ir savo teises bei prievoles išreikšti teisine kalba. Toks jos profesionalumus sukeldavo šoką ne vienam oponentui.

Pastaruoju metu, kuriantis ir stiprėjant “Drąsos partijai”, vis labiau tampa akivaizdu, kad ši nauja politinė jėga gali įgyti reikiamus politinius svertus visuomenei siekiams kovoti už teisingumą, kaip demokratinės valstybės pagrindą. Svarbu yra ir tai, kad nemaža dalis naujos politinės jėgos aktyvistų ne tik skelbia moralinius prioritetus, bet vadovaujasi jais ir kasdienybėje. Tokioje situacijoje labai svarbu, kad kai kurie nelabai patikimi, turintys praeities šešėlių, nors ir labai saldžiai kalbantys, neperimtų partinio valdymo iniciatyvos.

tai negi ir seimūnai kaip stankūnaitė norės apsaugos iki gyvenimo pabaigos, ot iki ko nusirito Lietuvėlė, greit visus ponus reikės saugoti, tik ko jūs bijot, ponai?

O kiti Lietuvos piliečiai labiau išsigando ir įtarė, kad nusikalstamo pasaulio atstovai, galėjo susirinkti apačioje.

o tarp ju ZUOKO nebuvo? o gal USPASKIS su antraikiais pasirode irtt -butu juokinga jei nebutu graudu-nebijokit tai jusu rinkejai