Tokius sprendimus Seimo Aplinkos apsaugos komitetas priėmė pirmadienį apsvarstęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus – juos antradienį svarstys Seimas, o galutinai dėl pataisų balsuos iki Kalėdų.
Pataisos svarstomos skubos tvarka reaguojant į situaciją dėl formuojamos 1 km apsaugos zonos aplink Vilniaus paukštyną – į ją patektų ne tik gyventojų sklypai, bet ir kelios švietimo įstaigos, kurioms būtų taikomi įvairūs statybų, remonto, sklypų perdalijimo ar komercinės veiklos apribojimai. Baiminamasi, kad gyventojų turtas būtų apribotas, sumažėtų jo vertė, jie negalėtų skaidyti sklypų, vykdyti statybas.
Be to, komitetas nutarė, kad SAZ teritorijoje neturėtų būti viršyti ribiniai užterštumo rodikliai. Komitetas siekia įteisinti ir privalomą poveikio sveikatai vertinimą.
„Net ir SAZ-e yra gyventojai apsaugomi“, – teigė komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Gyvenviečių, esančių aplink Vilniaus paukštyną, bendruomenių atstovas Linas Savičius priekaištavo, kad įstatyme nieko nekalbama apie taršą SAZ teritorijose.
„Kitu atveju paliekama situacija, kad (...) leidžiama tarša, viršijanti ribines užterštumo vertes“, – teigė jis.
Komitetas, be kita ko, siūlo įpareigoti zonose besiregistruojantį verslą atlikti veiklos poveikio sveikatai vertinimą.
Komitetas vis dėlto nesutiko trumpinta datą, iki kada verslas turėtų atlikti šį vertinimą. Tai padaryti siūloma iki 2025 metų pabaigos. Gyvenviečių aplink Vilniaus paukštyną bendruomenės norėjo vieneriais metais sutrumpinti šį terminą.
Komitetas dėl pataisų svarstymo skubos tvarka nesutiko, kad būtų atliktas jų antikorupcinis vertinimas
„Būtų ramiau, kad būtų atliktas“, – teigė Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis
2019 metais įsigaliojusios Specialiųjų žemės naudojamo sąlygų įstatymo pataisos numato, kad visos įmonės iki šių metų pabaigos turėjo įregistruoti SAZ aplink savo teritorijas, bet Seimas praėjusį antradienį dvejiems metams – iki 2024 metų pabaigos – pratęsė terminą, per kurį įmonės ir biudžetinės institucijos privalės apibrėžti savo SAZ.
