Projektus pristačiusi jų iniciatorė socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė, kad riba buvo nustatyta tuo metu, kai į pensiją buvo išeinama anksčiau, todėl ją reikėtų atitinkamai pakoreguoti. Anot politikės, pataisas paskatino lygių galimybių kontrolierės pastebėjimai apie galimą diskriminaciją dėl amžiaus.
„Žmonės išeina į pensiją dabar penkiais metais vėliau, o būtent šitos nuostatos buvo priimtos, kai į pensiją moterys išeidavo 55, o vyrai – 60 metų. Kadangi išėjimas į pensiją vėluoja penkmečiu, tai logiška pratęsti iki 70“, – teigė parlamentarė.
Šiuo metu diplomatu gali dirbti ne vyresnis kaip 65 metų asmuo, tačiau įstatymas leidžia tarnybos laiką individualiai pratęsti dar ne ilgiau kaip penkeriems metams.
Pakeitimo mechanizmas
Pagal pakeitimus, šis individualus pratęsimo mechanizmas būtų panaikintas, o visiems diplomatams nustatyta vienoda, iš anksto įstatyme įtvirtinta 70 metų riba.
„Šis projektas (...) yra ir jautrus, ir aktualus. Mes turėtume pritarti, aišku, diskutuos komitetai dėl kitų valstybės tarnautojų“, – kalbėjo socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, jog šalies aukštosios mokyklos paruošia pakankamai daug jaunų, kvalifikuotų specialistų, kuriems trūksta darbo vietų diplomatinėje tarnyboje.
65 metų amžiaus riba taip pat yra nustatyta generaliniam prokurorui, generalinio prokuroro pavaduotojams ir kitiems prokurorams. Pakeitimais siūloma šią ribą pakelti iki 70 metų, nekeičiant generalinio prokuroro penkerių metų kadencijos trukmės.
Paklausta, ar reikėtų peržiūrėti amžiaus ribas ir kitoms profesinėms grupėms, B. Vėsaitė atsakė, kad dėl aktualių pakeitimų jau diskutuojama.
Spalio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija pasiūlė atsisakyti 65 metų amžiaus valstybės tarnybos cenzo pareigas einantiems tarnautojams, o parlamentas rugsėjį ėmėsi ilginti teisėjų darbo amžių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
