Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu po pateikimo jas palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 2. Projektą svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Planuojama, kad pavasario sesijoje klausimas sugrįš į plenarinę posėdžių salę.
Jei Seimas pritartų, būtų panaikintas dar 1999 m. priimtas įstatymas, reglamentuojantis buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.
Siekiant tinkamai pasirengti tokio sprendimo įgyvendinimui, R. Žemaitaitis pasiūlė jo įsigaliojimą nukelti į 2028 m. sausio 1 d. Tai reikštų, kad suėjus šiam terminui, prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebus laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
R. Žemaitaičio nuomone, Lietuva neturėtų baimintis paviešinti bendradarbiavusius su KGB.
„Manau, kad tikrai reikia išviešinti, nereikia čia bijoti. Nemanau, kad tarp Seimo narių yra buvusių kagėbistų, kurie neprisipažino, o jeigu jie yra prisipažinę, tai jų bylos yra kažkur paslėptos, padėtos. (….) Man tik keista, kad gyvendami 35 metus nepriklausomoje valstybėje turėtume bijoti sąrašų“, – pateikdamas projektą sakė R. Žemaitaitis.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis pastebėjo, kad žmonės, kurie turėjo teisėtus lūkesčius dėl tokių duomenų saugojimo, įsigaliojus įstatymui gali kreiptis į teismą ir išsireikalauti žalos atlyginimo.
Tačiau R. Žemaitaitis nemano, kad būtų pažeisti buvusių KGB bendradarbių, prisipažinusių Lietuvos valstybei, konstituciniai teisėti lūkesčiai.
„Pažadas jiems buvo duotas ir mes jį įgyvendinome“, – teigė jis.
ELTA primena, kad tai ne pirmas bandymas paviešinti buvusius KGB bendradarbius.
Lapkričio mėnesį Vyriausybė nepritarė pavasarį jau pradėtoms svarstyti panašioms konservatoriaus Arvydo Anušausko ir R. Žemaitaičio iniciatyvoms.
Ministrų kabinetas kritiškai įvertino įstatymų pataisas, kurios, jo nuomone, neatitinka konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Vyriausybės vertinimu, tai galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir pakenkti nacionaliniams interesams.
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
