Šalies vadovas liepos pabaigoje grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui. G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.
Įstatymo projektas buvo priimtas su prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytais pakeitimais. 98 parlamentarai balsavo už, prieš – 3, susilaikė – 2. Nuspręsta, kad minimalus pasiekimų slenkstis – privalomas ketvertas – bus pradėtas taikyti nuo 2029-ųjų.
Per diskusiją – kritikos strėlės Popovienei: „Katino dienos baigėsi“
Prasidėjus diskusijai pirmasis kalbėjo liberalas Simonas Kairys. Seimo narys prisiminė, kad anksčiau buvo buvo įprasta, kad kai kurie mokiniai nesugebėdavo pasiekti gerų rezultatų ir pereiti į aukštesnes klases. Parlamentaras kvietė palaikyti įstatymo pakeitimus.
„Švietimo ministrei katino dienos baigėsi ir atsakomybė turi būti prisiimta“, – kalbėjo Simonas Kairys.
Vėliau kalbėjo konservatorius Liutauras Kazlavickas. Parlamentaras sako, kad tikisi, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išgirs, kad reikia nustoti mažinti reikalavimus mokiniams.
Nuomonę išsakė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. Ministrės nuomone, slenkstinio vertinimo įvedimas jauniems žmonėms siunčia žinią, kad jie tinka tik riboto pasirinkimo, žemiausios kvalifikacijos profesijoms. Ministrė pabrėžė, kad jauniems žmonėms turi būti duotas šansas.
R. Tamašunienė taip pat siūlė, kad būtų vertinami visi mokinių pasiekimai – meniniai, sportiniai ir technologiniai gebėjimai. Taip pat, pasak ministrės, profesinės mokyklos turėtų suteikti galimybę jauniems žmonėms įgyti vidurinį išsilavinimą.
Socialdemokratė Jurgita Šukevičienė kalbėjo, kad vienas žinių patikrinimas mokiniams neturėtų užkirsti kelio mokiniams. J. Šukevičienė kalbėjo, kad per trejus metus iki įstatymo įsigaliojimo turėtų būti stiprinama Lietuvos švietimo kokybė.
„Mažinti turime ne reikalavimus, mažini turime mokinių, nepasiekiančių reikiamo lygio, skaičių“, – prezidento veto kvietė palaikyti socialdemokratė.
Socialdemokratė Vilija Targamadzė taip pat kritikavo Lietuvos švietimo kokybę. Parlamentarė pažymėjo, kad mokykla nėra poilsio ir pramogų vieta. V. Targamadzė kalbėjo apie išbalansuotą švietimo sistemą, nekokybiškai parengtas švietimo programas, bei mokymo medžiagos stygių.
„Baikim vieną kartą rodyti į vieną ir kitus. Nepamirškime, kad ne tiktai opozicija balsavo prieš slenksčio panaikinimą, buvo ir valdančiųjų, kurie balsavo ir nereikėtų klaidinti“, – kalbėjo socialdemokratė.
Valstietis Valius Ąžuolas kalbėjo, kad švietimo sistemoje nesinorėtų eksperimentų. Valstietis kritikavo buvusios konservatorių ir liberalų valdžios politinius sprendimus ir ragino valdančiųjų jų netęsti.
„Eksperimentus darė užsienio politikoje, švietimo politikoje, socialinėje politikoje – įvairiose politikose. Naujoji valdančioji dauguma eidavo į rinkimus ir sakė: „Mes netęsime konservatorių politikos, nebedarysime eksperimentų“ – kalbėjo V. Ąžuolas.
Tačiau, pasak parlamentaro, valdančioji dauguma tęsia konservatorių politiką.
„Nu ir laba diena. Užsienio politikoje tęsiama konservatorių politika. Švietime – vėl bus tęsiama konservatorių politika...“ – kalbėjo parlamentaras.
Karpavičienė: slenkstinis pasiekimų lygis – minimalus mokymosi rezultatas
Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė kalbėjo, kad slenkstinis pasiekimų lygis reiškia ne aukštą akademinį, o minimalų mokinio pasiektą rezultatą. PUPP išlaikymo kartelės atsisakymas siunčia blogą žinią apie švietimo politikos tvarumą, kalbėjo J. Karpavičienė.
„Slenkstinis pasiekimų lygis reiškia ne aukštą akademinį reikalavimą, o minimalų mokymosi rezultatą, kurio tikimasi iš pagrindinio ugdymo programą baigusio asmens“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja.
„Prezidento nuomone, mokinio interesas negali būti suprantamas vien kaip teisė pereiti į aukštesnę ugdymo pakopą, neatsižvelgiant į pasirengimą. Vidurinio ugdymo programa yra sudėtingesnio turinio. Norint ją įsisavinti, būtini pagrindimo ugdymo metu įgyti gebėjimai ir žinios“, – tęsė J. Karpavičienė.
Pasak J. Karpavičienės, prezidentas laikosi vertybinės nuostatos – valstybė turi teisę nustatyti minimalų pasiekimų lygį.
„Tačiau šalies vadovas taip pat akcentuoja, kad turi būti užtikrintos realios galimybės kiekvienam mokiniui šį lygį pasiekti. Duomenys rodo didelį atotrūkį tarp Lietuvos mokyklų ir savivaldybių. Reikšmingai skiriasi ne tik mokinių pasiekimai, bet ir mokymosi bei švietimo pagalbos prieinamumas“, – tvirtino ji.
Pasak patarėjos, vidutiniškai beveik kas penktas dešimtokas nepasiekia minimalaus PUPP slenksčio, ir, anot jos, tai yra signalas ne apie vaikų gebėjimus, o apie stringančią švietimo sistemą.
„Paskutinę minutę atsisakydami PUPP slenkstinio lygio, siunčiame blogą signalą apie švietimo politikos tvarumą. Juolab kad abejones dėl tokio žingsnio išreiškė švietimo bendruomenė, mokyklų vadovų, gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų asociacijos, mokytojų dalykininkų asociacijos, aukštosios mokyklos, mokiniai, studentai, verslo, visuomeninių organizacijų atstovai“, – pabrėžė J. Karpavičienė.
Seimo narys Aidas Gedvilas kalbėjo, kad mokinio nepasiekti rezultatai iš tiesų atskleidžia švietimo sistemos spragas. Parlamentaras kėlė klausimą, ar neturėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų įvertinta, ar švietimo sistema yra pasirengusi iš mokinių reikalauti tam tikrų rezultatų. J. Karpavičienė sutiko, kad sistemoje egzistuoja problemų, tačiau turi būti daroma viskas, kad sistema veiktų.
„Dabartiniai duomenys rodo tikrai liūdną statistiką. Visų pirma, ne tik mokinių pasiekimo netolydumas visoje Lietuvoje labai skiriasi skirtingose savivaldybėse, bet yra labai nevienoda mokymosi ir švietimo pagalba, jos prieinamumas. Yra nevienodai pasiskirstęs švietimo pagalbos specialistų poreikis.
Iš esmės, šitie rodikliai signalizuoja, kad problema, kaip jūs ir sakėte, yra sistemoje. Jos trūkumų negalima perkelti ant mokinio pečių, bet turime daryti viską, kad sistema pradėtų veikti“, – atsakė J. Karpavičienė.
Konservatorių frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas pasveikino prezidento veto ir klausė, kas bus daroma iki tada, kai įstatymo pataisos turėtų įsigalioti. L. Kasčiūnas kėlė klausimą, ar iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės bus reikalaujama veiksmų plano.
„Ar pareikalausite iš ministrės veiksmų plano, kad mes dabar aiškiai matytume, kaip gerėja tie rezultatai per tuos tris metus, ar galime to tikėtis iš jūsų?“ – klausė konservatorių lyderis.
„Pakartosiu tai, kad tai yra mūsų visų pareiga ir atsakomybė. Vienareikšmiškai turi būti pareikalavimas, ką konkrečiai visi kartu darome, kaip pasiskirstome darbus ir stebime kaip vyksta procesas, nes dabartiniai duomenys jau yra iškalbingi, tik jais remiantis, deja, nedaromos pilnavertiškos išvados.
Tie patys mokinių pasiekimai, nacionaliniai patikrinimai ketvirtoje ir aštuntoje klasėje labai aiškiai rodo, kad problemos atsiranda jau 5–8 klasių lygmenyje ir jau tada reikia pradėti problemas spręsti, kad vaikai neatsidurtų prie dešimtos klasės slenksčio“, – atsakė J. Karpaviečienė.
Kartelę vadino eksperimentu
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, moksleiviai turi būti parengti privalomo slenksčio įvedimui, kad neliktų tik su pradiniu išsilavinimu.
„Dabar, kadangi nėra to pasiruošimo, aš manau, kad nepasiruošusios ir profesinės mokyklos, profesiniai centrai, kurie galėtų priimti, ir mes neturime atsakymo, kokį jie išsilavinimą turi. Ar jeigu neišlaikė, neperžengė šitų ribų, jie tampa tik pradinio išsilavinimo lygmens turintys žinias? Tai jie tada, man atrodo, jaučiasi labai išskirtiniai. Galvoju, kad prezidento dabar siūlomas veto atidėjimas trejiems metams sudaro galimybę mums pasiruošti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas minimalaus žinių slenksčio nustatymą dešimtokams vadino dar vienu eksperimentu švietime.
„Jeigu atidėsime trejiems metams tą eksperimentą, nuo to niekas nepasikeis, tik dar didesnį chaosą įvesime į švietimą“, – teigė jis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad Lietuvai reikia išsilavinusių žmonių ir kokybiško švietimo.
„Mums reikia kokybiško švietimo, mums reikia pasirengusių mūsų vaikų, todėl nėra sprendimas tiesiog paimti ir nuimti kartelę. Sprendimas yra parengti vaikus tolesniam gyvenimui, tam turime visi susitelkti“, – sakė jis.
Liberalas Simonas Kairys teigė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsisakydama minimalaus slenksčio, maskuoja problemas, o ne jas sprendžia.
„Matant prezidento veto, norisi suprasti, kur yra esmė. Ar esmė yra tai, kad pagaliau švietimo ministrei baigėsi katino dienos ir reikės pradėti dirbti, nebesižvalgyti atgal į buvusias vyriausybes, į jų sprendimus, nebėgti nuo sudėtingų klausimų? Ar vis dėlto tai yra ženklas, kad ši valdančioji dauguma ir šios valdančiosios daugumos švietimo politika iš esmės yra beviltiška ir tikri sprendimai, tikras procesas turi prasidėti iš esmės po trejų metų? Man šitas klausimas lieka neatsakytas“, – kalbėjo jis.
Įstatymo projektas buvo grąžintas svarstyti iš naujo. Įstatymas bus svarstomas vakarinio posėdžio metu. Už balsavo 107, prieš – 4.
Parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės
2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.
Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.
Parlamentas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
