Seimas taip pat nusprendė, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Seimas taip pat pritarė 8 val. darbo dienos naikinimui, leidžiant tai spręsti lanksčiau. Darbo dienos trukmė būtų nustatyta atskiru susitarimu arba kolektyvinėje sutartyje.
Šiuo metu maksimali darbo savaitė siekia 40 val., o viršvalandžių negali būti daugiau nei 120 val. per metus.
Nepritarė siekiui neriboti
Seimas atmetė parlamentarų Irenos Šiaulienės, Gintaro Steponavičiaus ir Kęstučio Daukšio pasiūlymą, kuriuo jie norėjo išbraukti siūlymą riboti darbą iki 48 val. per savaitę, taip nepaliekant jokių ribojimų.
„Mes norime, kad per savaitę žmogus galėtų dirbti daugiau kaip 48 val., nes čia yra žmogaus reikalas, kiek jis nori dirbti“, – komentavo pasiūlymą K. Daukšys.
Jam pritarė ir konservatorius Dainius Kreivys:
„Ypač gamybinėse įmonėse yra būtinumas dirbti daugiau nei 48 val. valandų. Gamyboje yra ir sezoniškumai, ir kiti dalykai, tad 48 val., kai reikia pakrauti produkciją ją eksportuojant gali būti per mažai. Tad mano pasiūlymas būtų atsisakyti tokios normos“, – nurodė parlamentaras.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys nurodė, kad SRDK pritarė variantui, kuriam ilgai buvo ieškoma sutarimo tarp darbdavių ir profsąjungų, ir ragino tą variantą palaikyti.
„Anksčiau 40 val. darbo savaitės nuostata nebuvo pajudėjusi iš vietos, dabar profsąjungos nusileido iki 48 val. (maksimalios darbo savaitės – red.) ir 60 val. (jei dirbi per dvi darbovietes). Tai yra kompromisas, kurį reikia palaikyti.
Kita vertus, suprantu, kad gamybinis būtinumas reikalauja kartais daugiau dirbti, bet žmogus nuo to tik daugiau nusidėvi. Praktiškai mes leidžiame jam net iki 60 val. per savaitę, todėl turime į tai atsakingai žiūrėti. Žmogus – ne darbo įrankis, kurį galima atstatyti, tai dažniausiai yra neatstatomi dalykai, ir tai reikia tausoti“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialdemokratas Algirdas Sysas nurodė, kad problema nėra ta, kad šiuo metu įteisinta per mažai viršvalandžių, o ta, kad darbdaviai nenori už juos mokėti.
„Problema mūsų verslo ta, kad jis nori, kad viršvalandžiai nesiskaičiuotų ir jam nereikėtų mokėti. Šiandien yra galimybė paprašyti dirbti ilgiau ir sumokėti, tačiau statistika rodo, kad, nors kažkas viršvalandžius dirba, mes tokios statistikos nematome – vadinasi, nemoka viršvalandžių“, – nurodė parlamentaras.
Dėl minėtų darbo savaitės ir viršvalandžių normos buvo sutarta Trišslėje taryboje, tad dėl to sutaria tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos.
Kad įstatymas įsigaliotų, Seimo laukia dar vienas balsavimas jį patvirtinant.
