Be kita ko, kaip kompensacinė priemonė svarstomas naujų saugomų teritorijų steigimas.
Pasak A. Jasinavičiūtės-Trakimienės, planuojamo poligono teritorijoje gyvena kurtiniai, tačiau bendraujant su KAM pavyko rasti kompromisą, kaip nepakenkti jų populiacijai.
„Tose teritorijose yra kurtinio populiacija, kurtinio tuokvietės fiksuojamos. (...) Jeigu yra įmanoma, (reikia – BNS) atitraukti maksimaliai planuojamą infrastruktūrą, ir taip sumažinti poveikį kurtiniams, (...) šiuo metu su KAM ir su kariuomene, turime tokį sutarimą“, – antradienį KAM surengtoje konferencijoje teigė ji.
„Mūsų tikslas labai paprastas, kad gamtos apsauga būtų nuosekliai integruota į poligono planavimo procesą ir žinoma nepamirštant svarbiausio dalyko, tai yra valstybės saugumo“, – pridūrė Lietuvos valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė.
A. Jasinavičiūtė-Trakimienė minėjo, kad svarstoma steigti naujas saugomas teritorijas kompensuojant planuojamus kirtimus ir žalą gamtai steigiant Kapčiamiesčio poligoną.
„Kalbame apie galbūt naujų saugomų teritorijų steigimą, bet tam vėlgi turime papildomai atlikti vertinimus, kur tai būtų daryti tikslingiausia, nesinori manipuliuoti, kad aplinkosauga yra tik popierinė“, – aiškino ji.
A. Jasinavičiūtė-Trakimienės teigimu, seniūnijos teritorijoje yra penki draustiniai.
„Saugomose teritorijose nėra kol kas planuojamas išmiškinimas. (...) Tikėtina, kad yra tose teritorijose apie 15 proc. kurtinių populiacijos Lietuvoje“, – pabrėžė ji.
Didžiausia iššūkis – triukšmo tarša
Kazio Veverskio poligono viršininkas majoras Kęstutis Čekavičius spaudos konferencijoje akcentavo, kad kariuomenė po pratybų visada sutvarko poligoną ir bando atkurti gamtai padaromą žalą.
„Taršos prevencija ir atliekų tvarkymas labai svarbus visuose poligonuose ir visose kaimynėse teritorijose. Tai vykdomas atliekų rūšiavimas“, – nurodė jis.
„Aplinkos apsauga ir gamtos išteklių tausojimas yra neatsiejama nacionalinio saugumo dalis. (...) Ypatingas dėmesys skiriamas saugomoms teritorijoms, biologinei įvairovei ir natūralioms buveinėms“, – aiškino K. Čekavičius.
„Siekiama stengtis riboti pratybas ar galimai jų nevykdyti paukščių perėjimo metu, gyvūnijos migracijos metu, taip siekiant sumažinti ar visiškai eliminuoti galimą neigiamą poveikį gamtai“, – pridūrė jis.
Kazio Veverskio poligono viršininko teigimu, didžiausias iššūkis – triukšmo tarša.
Poligono teritorija apimtų 14,6 tūkst. hektarų
Kaip skelbė BNS, ministerijos teigimu, siūlymas steigti poligoną būtent Kapčiamiestyje pateiktas dėl strateginės šios teritorijos padėties – pietų Lietuvoje, besiribojant su Lenkija ir esant Suvalkų koridoriaus dalyje. Kariniu požiūriu ši teritorija yra tinkamiausia, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Ministerijos teigimu, šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene.
KAM pabrėžia, kad sprendimas steigti poligoną bus priimtas tik išklausius gyventojų. Valstybės gynimo taryba (VGT) poligono steigimo klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo priims Seimas šių metų pavasarį.
Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
