Valioooooooo ruzzkis vienas nerimsta,įkąsk jam, kremlaimėšli-šūdmali.

Sveikatos,stiprybės,Dievo aplaimos,ištvermės ir pagarbos didžiausios Jums.

Lietuvos žmonėms ankstyvą rytą Lietuva yra laisva šalis. Laisva savo dvasia, nepriklausoma dvasia ir ji turi teisę būti laisva bei nepriklausoma ir tokia bus. Tuo mes nusikaltome blogio imperijai, jėgai, kuri priešiška teisingumui ir meilei. Ta jėga dabar stovi prieš mus, kurie esame čia ir kurie aplink Aukščiausiąją Tarybą, ir kurie visoje Lietuvoje. Ta neapykantos jėga, melo jėga, nežmoniškumo jėga nori sutriuškinti visa, kur gali būti teisingumo, meilės ir žmoniškumo. Bet kas nors turi ginti teisingumą, meilę ir žmoniškumą. Galbūt likimas pasirinko mus.

Vientelis pasaulyje sugebėjo padaryti žemę skraidincia...ir eksperimenta atliko su kruminais kemsynais pelkinais...kurie akimirka virto brandžių milijonų vertės miškų....arbakadabra

gerai kad sveiksta musu prezidentas.komunistam ir kgbistam jis nepatinka.

V. Landsbergis už kadro. Šiandien yra liūdesio diena ir rūstybės diena. Žuvo mūsų broliai, užmušti. Žuvo todėl, kad gynė Lietuvą. Bet šiandien, kaip niekada anksčiau, spręsis Lietuvos likimas. Jeigu mūsų kelias bus palaužtas, Lietuva atgims vėliau, po kurio laiko. Sugriuvus neapykantos ir melo imperijai. Bet pamėginkime ištverti šiandien šitą rūsčią dieną. Tegul mūsų širdyse būna daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo.

Ir aš paprašiau pasakyti, kad labai įsakmiai prašau prezidentą Gorbačiovą tučtuojau savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įsakymu sustabdyti pradėtą akciją, nutraukti pradėtą vykdyti planą, kad nebūtų pralietas nekaltų žmonių kraujas. Tai turi būti padaryta tuojau. Mes nežinome, ar tai bus padaryta. Bet Gorbačiovas žino: jeigu žmonių kraujas bus pralietas, jis kris ant jo galvos.

Sveikatos profesoriau.

Apdovanojimai

2023 m.
1991 m. profesoriui Vytautui Landsbergiui paskirtos šios premijos ir apdovanojimai:
Norvegų tautos Taikos premija;
Prancūzijos Fondation du Future premija;
JAV Vydūno fondo premija;
Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas;
Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius;
Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinas.
1992 m. Vytautas Landsbergis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers-Preis ir Estijos Respublikos medalį už nuopelnus.
1994 m. gavo Katalonijos kultūros fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją.
1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi.
1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu.[6]

Su žmona Gražina
1998 m. gavo šias premijas ir apdovanojimus:
Italijos Vibo Valentina „Liudijimo“ premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą;
Lietuvos Vytauto Didžiojo I laipsnio ordiną;
Norvegijos Karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių;
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymenį už paramą rezistentams ir nuopelnus Lietuvai.
1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas:
Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu;
UNESCO medaliu už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises;
Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi;
Graikijos Garbės ordino Didžiuoju kryžiumi;
Komunizmo aukų memorialo fondo Trumeno ir Reigano laisvės apdovanojimu.
2000 m. apdovanotas Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija).
2001 m. apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu.
2002 m. apdovanotas Estijos Marijos žemės kryžiaus ordinu.
2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine[7] ir Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu.
2009 m. apdovanotas:
Gruzijos Šv. Georgijaus ordinu;
Lietuvos URM garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“.[8]
2012 m. apdovanotas:
Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.[9]
2016 m. apdovanotas:
Laisvės premija;
Prancūzijos Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi.[10]

Visuomeninė ir pedagoginė veikla
Politikas, muzikologas, publicistas. Išleido ~30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, vėliau – Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus.[reikalingas šaltinis] Išleido poezijos knygų, atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.

Ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, iki šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas ir Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas.[reikalingas šaltinis]

1952 m. užėmė trečiąją vietą Lietuvos šachmatų čempionate.[3]

1955 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (Aldonos Dvarionienės fortepijono klasę). 1952–1990 m. kovo mėn. buvo pedagogu. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje (1956–1963 m. ir nuo 1974 m.), jos Klaipėdos fakultete, 1957–1974 m. Vilniaus Pedagoginiame institute.

1969 m. apsigynė mokslo kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba“.

1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“ apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1978–1990 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorius. VEL redkolegijos narys.

1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ antrą kartą apdovanotas Lietuvos TSR premija.

1991 m. tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru. 1992 m. tapo Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru. 1992 m. nominuotas Jeilio universiteto (JAV) teisės daktaru, tačiau dėl valstybinių reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją.

1994 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „M. K. Čiurlionis. Laikas ir turinys“.

Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku. 1998 m. tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu. 2000 m. tapo Lietuvos teisės universiteto ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu. 2001 m. tapo Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru.

2003 m. tapo Lietuvos dailės akademijos garbės daktaru.