Sunkiomis sąlygomis dirbantys duobkasiai keiksnoja šiemet kaip reta šaltą žiemą, bet pripažįsta, kad vis dėlto yra ir vienas tokių orų privalumas.
Nebeturi konkurentų
Prie kapinių tvorų nebelūkuriuoja nelegalūs duobių kasėjai, atimdavę duoną iš etatinių duobkasių šiltuoju metų laiku. Anksčiau jie darbą paverždavo ir žiemomis, nes nebūdavo šalta. Jei šiemet žiema būtų šilta, nelegalių duobkasių gretas, matyt, dar papildytų pašalpų nebegaunantys bedarbiai. Dabar uždarbiauti į kapines vyrų netraukia – per daug šalta, o vien laužtuvu ir kastuvu nepasidarbuosi.
Profesionalūs duobkasiai per šalčius pasiėmė pneumatinius grąžtus ir kitus modernius įrankius, padedančius įveikti įšalą – vietomis jis siekia daugiau kaip metrą.
Daugelis laidojimo paslaugų bendrovių dėl šalčių patyrė papildomų išlaidų. Lūžtančius duobių kasimo įrankius teko keisti naujais, duobkasiams pirkti šiltesnių darbo drabužių, o kur dar išaugusios išlaidos kurui.
Pasak laidojimo paslaugas teikiančių bendrovių darbuotojų, nors šią žiemą duobės kasimo sąnaudos didesnės, kainų jie nepakėlė. Kaip ir anksčiau, tokiu laiku už duobės iškasimą prašo maždaug 400–500 litų. Vasarą – apie 100 litų mažiau.
„Sunkmetis, be to, Panevėžyje didelė konkurencija tarp laidojimo paslaugų bendrovių“, – „Sekundei“ paaiškino bendrovės „Ramybės takas“ direktorė Silvija Taločkienė.
„Paskutinio sudiev“ vadovė Irena Skorupskienė pridūrė, kad, be kita ko, valdžia patuštino kišenes –sumažino laidojimo išmokas.
„Tuos, kurie sumanė apkarpyti laidojimo išmokas, nubaus Dievas“, – neabejoja ji.
I.Skorupskienė, kurios 23-ejų sūnus jau aštuoneri metai kasa duobes mirusiesiems, paklausta, ar per šalčius labai vargsta duobkasiai, juokais pasiūlė: „Pamėginkite, tada sužinosite, nes tai reikia patirti.“
Vyrai buvo tvirtesni
Laidojimo paslaugų bendrovės „Grauduva“ direktorė Angelė Kirklienė sakė turinti šešis etatinius duobkasius. Jie į darbą vyksta apsiginklavę pneumatiniais grąžtais, laužtuvais, kastuvais.
Kaip tvirtino direktorė, nors įrankių jie turi, dirbti vis tiek labai sunku. Mat žemės įšalas, priklausomai nuo grunto, kai kur siekia daugiau kaip metrą.
„Sunku kasti Šilaičiuose, daugelyje Panevėžio rajono kapinių“, – kalbėjo direktorė.
Pneumatiniu grąžtu trupinant įšalusią žemę, į duobę pribyra didelių grumstų, o juos reikia iškelti.
Nors grąžtas palengvina darbą, bet neišvaduoja nuo mojavimo kastuvu.
Iškasti duobę, kur gilesnis įšalas, duobkasiai užtrunka 3–4 valandas, o kartais, jeigu įšalę labiau, tenka sugaišti ilgiau.
A.Kirklienė pamena, kad prieš du tris dešimtmečius duobkasiai neturėjo tokių modernių kasimo įrankių kaip dabar, darbuodavosi tik kastuvais ir laužtuvais. O žiemos nebūdavusios šiltesnės nei ši.
„Tais laikais vyrai buvo tvirtesni, ištvermingesni“, – mano ji.
„Grauduvos“ vadovė sakė, kad duobkasiams atitenka 60 procentų paslaugos kainos. Šioje bendrovėje duobės iškasimas klientui kainuoja 420 litų.
A.Kirklienė pasakojo, kad šiltesniais metų laikais, ypač vasarą, jiems daug nervų pagadina nelegalai. Jie mirusiųjų artimųjų tykoja prie kapinių vartų ir siūlosi duobę iškasti gerokai pigiau.
„Būdavo, kad klientai mūsų reikalauja grąžinti už duobės iškasimą sumokėtus pinigus, nes sako radę, kas tą padarys pigiau“, – kalbėjo direktorė. Ji neslėpė džiaugsmo, kad paspaudus šaltukui nelegalų prie kapinių vartų nė kvapo neliko.
Pažįsta kaip nuluptus
„Paskutinio sudiev“ direktorė I.Skorupskienė teigė, kad prie kapinių vartų su kastuvais stoviniuodavę tipai – dažniausiai anksčiau trumpai oficialiai duobkasiais dirbę, bet dėl bjauraus būdo, nesąžiningumo ar meilės stikliukui atleisti ar patys iš darbo išėję vyrai.
Inga SMALSKIENĖ
