Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Eto tolko priskazka, skazka - vperediiii:)
prisiminkim kaip vystėsi istorija toliau.
Nieko nelaukdamas Jelcinas surinko ekonomistų šaiką. Daugelis jau seniau buvo prisiskaitę Čikagos mokyklos tekstukų ir diskutavę kaip jas būtų galima panaudoti Rusijoje. Niekam ne paslaptis, kad ir mūsiškiai vagnoriai, navickai ir co, jautėsi šiuo klausimu pakankamai apsišvietę, nors ir nestudijavo harvarduose ar berkliuose:) Beje, juodosios rinkos ekonomistus jau ir seniau rusų spauda vadino "čikagos berniukais" :) nors Vakaruose juos vadino "jaunaisiais reformatoriai". Nuominuotu grupės vadovu tap J. Gaidatas.
"Nezavisimaja gazeta" rašė : pirmą kartą Rusijos vyriausybę sudaro komanda liberalu, laikančių save Hayako ir M.Friedmano "Čikagos mokyklos" sekėjais. Jų nuostatos aiškios: griežta finansinė stabilizacija pagal šoko terapijos receptus". O galbūt stiprus Skokovas galės užtikrinti griežtą politikos stabilizaciją, " Straipsnis baigėsi prognoze: "nenustebsim, jei jie sukurs kažką panašaus į Pinočeto sistemą, kurioje Čikagos berniukų vasidmens imsis Gaidaro komanda. "(žr.nezavysimaja gazetanov.9 , 91m.) Suteigdama paramą gaidaro "berniukams" ,JAV vyriausybė finansavo savus "ekspertus" , kurių pareigos buvo nuo privatizacijos dekretų rašymo iki Niujorko stiliaus fondų buiržos atidarymo ir bendros Rusijos fondų rinkos planavimo, buvo sudarytas pustrečio milijono dolerių sandėris su Harvardo unuversiteto Tarptautinės plėtros institutu, kuris Gaidaro komandai siuntė savo teisininkų ir ekonomistų grupes.. o 1995 m. Harvardas paskyrė ta patį žydelį Sachsą Tarptautinės plėtros inst. direktoriumi. O tai reiškė, kasd iš pa[prassto patarėjo jis tapo Rusijos reformos prižiūrtėtoju.
Tik savaitę po Gorbio atsistatydinimo "reformuotojai" pradėjoi savo "šoko terapiją" . Ji numatė labai greitą maždaug 225 000 valstybinių kompanijų privatizavimą. Netikėtumas buvo tyčinis. Pasipriešinti beveik neįmanoma. Labiausiai bijota, kad demokratija sukliudys planams. Daugelis rusų tikėjo teisingu turto perskirstymu ir vyriausybės aktyviu vaidmeniu tame. Kaip ir Lenkijos Solidarumas, rusijos darbininkai tikėjo darbininkų kooperatyvais, kurie pakeistų komunistinę tvarką. Jelcinas paskelbė kainų valdymo panaikinimą, , nes "palankiausia reformos sąlyga - nuvarginta visuomenė" anot Jelcino patarėjo Boriso Mau. Kainų panaikinimas privertė žmones dėmesį nuo politikos sutelkti į duonos kasnį, privačiais sodų sklypais..
Lietuvoje šią šoko politiką vykdė Prunskienė. Po to ją pakeitė VAgnorius...
Nieko nelaukdamas Jelcinas surinko ekonomistų šaiką. Daugelis jau seniau buvo prisiskaitę Čikagos mokyklos tekstukų ir diskutavę kaip jas būtų galima panaudoti Rusijoje. Niekam ne paslaptis, kad ir mūsiškiai vagnoriai, navickai ir co, jautėsi šiuo klausimu pakankamai apsišvietę, nors ir nestudijavo harvarduose ar berkliuose:) Beje, juodosios rinkos ekonomistus jau ir seniau rusų spauda vadino "čikagos berniukais" :) nors Vakaruose juos vadino "jaunaisiais reformatoriai". Nuominuotu grupės vadovu tap J. Gaidatas.
"Nezavisimaja gazeta" rašė : pirmą kartą Rusijos vyriausybę sudaro komanda liberalu, laikančių save Hayako ir M.Friedmano "Čikagos mokyklos" sekėjais. Jų nuostatos aiškios: griežta finansinė stabilizacija pagal šoko terapijos receptus". O galbūt stiprus Skokovas galės užtikrinti griežtą politikos stabilizaciją, " Straipsnis baigėsi prognoze: "nenustebsim, jei jie sukurs kažką panašaus į Pinočeto sistemą, kurioje Čikagos berniukų vasidmens imsis Gaidaro komanda. "(žr.nezavysimaja gazetanov.9 , 91m.) Suteigdama paramą gaidaro "berniukams" ,JAV vyriausybė finansavo savus "ekspertus" , kurių pareigos buvo nuo privatizacijos dekretų rašymo iki Niujorko stiliaus fondų buiržos atidarymo ir bendros Rusijos fondų rinkos planavimo, buvo sudarytas pustrečio milijono dolerių sandėris su Harvardo unuversiteto Tarptautinės plėtros institutu, kuris Gaidaro komandai siuntė savo teisininkų ir ekonomistų grupes.. o 1995 m. Harvardas paskyrė ta patį žydelį Sachsą Tarptautinės plėtros inst. direktoriumi. O tai reiškė, kasd iš pa[prassto patarėjo jis tapo Rusijos reformos prižiūrtėtoju.
Tik savaitę po Gorbio atsistatydinimo "reformuotojai" pradėjoi savo "šoko terapiją" . Ji numatė labai greitą maždaug 225 000 valstybinių kompanijų privatizavimą. Netikėtumas buvo tyčinis. Pasipriešinti beveik neįmanoma. Labiausiai bijota, kad demokratija sukliudys planams. Daugelis rusų tikėjo teisingu turto perskirstymu ir vyriausybės aktyviu vaidmeniu tame. Kaip ir Lenkijos Solidarumas, rusijos darbininkai tikėjo darbininkų kooperatyvais, kurie pakeistų komunistinę tvarką. Jelcinas paskelbė kainų valdymo panaikinimą, , nes "palankiausia reformos sąlyga - nuvarginta visuomenė" anot Jelcino patarėjo Boriso Mau. Kainų panaikinimas privertė žmones dėmesį nuo politikos sutelkti į duonos kasnį, privačiais sodų sklypais..
Lietuvoje šią šoko politiką vykdė Prunskienė. Po to ją pakeitė VAgnorius...
Pakalbėkim apie "eurazijatinę šunsnukių imperiją", ką?.
Kai iki vykdydamas savo "glasnost ir "perestroika" politiką Gorbačiovas vedė Sovietų Sąjungą demokratizacijos keliu, spauda buvo išlaisvinta, Rusijos parlamentas, vietinės tarybos, prezidentas renkamas, o Konstitucinis teismas - nepriklaiusomas. O kalbant apie ekonomiką Garbačiovas linko į savorišką laisvos rinkos ir socialinės apsaugos mišinį, kuriame išliko vieša pagrindinių ūkio sektorių kontrolė. Pasak Gorbio, šiam procesui turėjo prireikti apie dešimt metų.O galutinis tikslas - skandinaviško modelio socdemokratija, "socializmas su žmonišku veidu".
Iš pradžių atrodė, kad ir Vakarai tam pritaeria. Nobelis. Bet Prahoje Gorbis aiškiai pareiškė, kad vienas to nepadarys, kad visi, tarsi alpinistai esame susirišę vina virve. Todėl tai, kas nutiko per G7 susitikimą 1991 m. buvo netikėta. Per JAV pasiuntinius Gorbiui buvo pasakyta, kad jam tą virvę nupjasus, jei jis tuoj pat nesiims šoko terapijos, "Jų pasiūlymai buvo stulbinami" - rašė Garbačiovas (žr. M.Garbachev, The New Rusija")
Tuo metu Lenkija ką tik buvo baigusi pirmąją šoko terapiją, kurią globojo Tarptautinis Valiutos Fondas. ir Jeffrey Sachsas. J>Majoras, tėtušis Bušas, ir japonijos minpirm Kaifu reikalavo, kad Rusija su respublikomis pasektų Lenkija ir pereitų prie spartesniografiko - šoko. Garbačiovui paprašius atleisti Sovietų Sąjungos skolas, kad atlaikytų katastrofišką krizę, gavo atsakymą, kad skolas reikia mokėti. Nors Sachas dalį skolų Lenkijai nurašė.
Kas vyko toliau - Jelcinas išstumia Garbačiovą ir chaotiška šoko terapija prasideda Rusijoj ier satelituose. Rusija kaip ier Kinija buvo nedemokratiškai verčiama pasirinkti Čikagos mokyklos ekonominę programą, bet ne autentišką demokratin ę reformą. Kinijos lyderiai susidorojo su savo piliečiais, o Rusijoje demokratinė revoliucija buvo per daug įsibėgėjusi, tad norint įdiergti Čikagos berniukų programą šį viltingą procesą reikėjo drąstiškai pertyraukti.
Gorbis žinojo, kadf tokią programą, kurią siūlė G7 ir TVF galima įdiegti tik jėga. Valkarų berneliai tą irgi suprato. The Economist ragino Gorbį griebtis "tvirtos rankos" politikos. "kad būtų sutriuškintas pasipriešinimas, kuris blokuoja rimtą ekonominę politiką" (žr."Order,Order" The Eonomist, Dec.22 1990m) Vienžo, The Economist ragino Gorbį elgtis taip, kaip elgėsiu vienas žiauriausių šaltojo karo žmogžudžių (Pinocheto). O The Wašington Post nuėjo dar toliau, jis skelbė 91 m.rugpjūtį: "Pinočeto Čilė - pragmatiškas sovietų ekonomikos modelis" Straipsnyje teigiama, kad lėtapėdžio Gorbio reiktų pačiu nusikratyti, aut. M.Schrage teigė, kad Rusijai reikia "despoto, kuris žinotų kaip surengti pučą"
Toks pučas įvyko 91m. rugpiūčio 19 - po mėnesio po G7 susitikimo. Senoji komunistų gvardija į parlamentą nukreipė tankus. Bandydami sustabdyti demokratijos procesą, jie jie kėsdinosi pulti pirmąją demokratiškai išrinktą valstybės parlamentą. . Tada savo naują demokratiją pasiryžusių ginti piliečių minije Jelcinas užlipo ant tanko ir pasmerkė šią agresiją kaip "cinišką dešiniųjų pučo mėginimą". Tankai iškart atsitraukė, o Jelcinas iškilo kaip didvyris ir demonokratijos gynėjas. Rusų sielos jautėsi pakylėtos, jos tikėjo, kad gali paveikti savo šalies padėtį. Sklandė vienybės jausmas.. taip gerai ir mums pažįstamas nuo sąjūdžio laikų..
Kai iki vykdydamas savo "glasnost ir "perestroika" politiką Gorbačiovas vedė Sovietų Sąjungą demokratizacijos keliu, spauda buvo išlaisvinta, Rusijos parlamentas, vietinės tarybos, prezidentas renkamas, o Konstitucinis teismas - nepriklaiusomas. O kalbant apie ekonomiką Garbačiovas linko į savorišką laisvos rinkos ir socialinės apsaugos mišinį, kuriame išliko vieša pagrindinių ūkio sektorių kontrolė. Pasak Gorbio, šiam procesui turėjo prireikti apie dešimt metų.O galutinis tikslas - skandinaviško modelio socdemokratija, "socializmas su žmonišku veidu".
Iš pradžių atrodė, kad ir Vakarai tam pritaeria. Nobelis. Bet Prahoje Gorbis aiškiai pareiškė, kad vienas to nepadarys, kad visi, tarsi alpinistai esame susirišę vina virve. Todėl tai, kas nutiko per G7 susitikimą 1991 m. buvo netikėta. Per JAV pasiuntinius Gorbiui buvo pasakyta, kad jam tą virvę nupjasus, jei jis tuoj pat nesiims šoko terapijos, "Jų pasiūlymai buvo stulbinami" - rašė Garbačiovas (žr. M.Garbachev, The New Rusija")
Tuo metu Lenkija ką tik buvo baigusi pirmąją šoko terapiją, kurią globojo Tarptautinis Valiutos Fondas. ir Jeffrey Sachsas. J>Majoras, tėtušis Bušas, ir japonijos minpirm Kaifu reikalavo, kad Rusija su respublikomis pasektų Lenkija ir pereitų prie spartesniografiko - šoko. Garbačiovui paprašius atleisti Sovietų Sąjungos skolas, kad atlaikytų katastrofišką krizę, gavo atsakymą, kad skolas reikia mokėti. Nors Sachas dalį skolų Lenkijai nurašė.
Kas vyko toliau - Jelcinas išstumia Garbačiovą ir chaotiška šoko terapija prasideda Rusijoj ier satelituose. Rusija kaip ier Kinija buvo nedemokratiškai verčiama pasirinkti Čikagos mokyklos ekonominę programą, bet ne autentišką demokratin ę reformą. Kinijos lyderiai susidorojo su savo piliečiais, o Rusijoje demokratinė revoliucija buvo per daug įsibėgėjusi, tad norint įdiergti Čikagos berniukų programą šį viltingą procesą reikėjo drąstiškai pertyraukti.
Gorbis žinojo, kadf tokią programą, kurią siūlė G7 ir TVF galima įdiegti tik jėga. Valkarų berneliai tą irgi suprato. The Economist ragino Gorbį griebtis "tvirtos rankos" politikos. "kad būtų sutriuškintas pasipriešinimas, kuris blokuoja rimtą ekonominę politiką" (žr."Order,Order" The Eonomist, Dec.22 1990m) Vienžo, The Economist ragino Gorbį elgtis taip, kaip elgėsiu vienas žiauriausių šaltojo karo žmogžudžių (Pinocheto). O The Wašington Post nuėjo dar toliau, jis skelbė 91 m.rugpjūtį: "Pinočeto Čilė - pragmatiškas sovietų ekonomikos modelis" Straipsnyje teigiama, kad lėtapėdžio Gorbio reiktų pačiu nusikratyti, aut. M.Schrage teigė, kad Rusijai reikia "despoto, kuris žinotų kaip surengti pučą"
Toks pučas įvyko 91m. rugpiūčio 19 - po mėnesio po G7 susitikimo. Senoji komunistų gvardija į parlamentą nukreipė tankus. Bandydami sustabdyti demokratijos procesą, jie jie kėsdinosi pulti pirmąją demokratiškai išrinktą valstybės parlamentą. . Tada savo naują demokratiją pasiryžusių ginti piliečių minije Jelcinas užlipo ant tanko ir pasmerkė šią agresiją kaip "cinišką dešiniųjų pučo mėginimą". Tankai iškart atsitraukė, o Jelcinas iškilo kaip didvyris ir demonokratijos gynėjas. Rusų sielos jautėsi pakylėtos, jos tikėjo, kad gali paveikti savo šalies padėtį. Sklandė vienybės jausmas.. taip gerai ir mums pažįstamas nuo sąjūdžio laikų..
are you OK? gal reikia pagalbos?:)
Baisiai liūdna, Sigitai, skaityti ką parašei. Liūdna, nes viskas be išimties - tiesa. Toks vaizdas, kad tauta nebeturi jėgų, kad pavargo gyventi. Nežinau, kokio sukrėtimo reikia, kad atsibustume. Apie tuos, prisnūdusius prie lovio, nešneku - su jais viskas aišku. Kalba apie mus visus. Kodėl leidžiame taip su savimi elgtis?
puikius straipsnis.
Sutinku su autoriumi. Manau, kad su dabartiniais mokytojais, kuriems tik pinigai rūpi, yra labai prašauta. Is 10 gal 1 ar 2 yra TIKRI MOKYTOJAI, mylintys vaikus, skiepijantys meilę Tėvynei.
dirbdami įvairius darbus rašė Škėma, Jankus, Mackus ir kt., teberašo T.Venclova dėstydamas, Visi liks istorijoje ilgiau nei daugelis iš stipendijų gyvenančių Lietuvos rašytojų.
S.P. kviecia visus myleti, tai reiskia pinigu stygiu, daugiau nieko.
Straipsni paliksiu šone. Aš noriu pakalbėti apie rašančius komentarus.Aplamai apie visus komentarus, nesvarbu kokiam portalui berašytų.Bijo parašyti savo vardo, o rašo kažkoius psiaudonimus. Tai tau ir išprusimas, bijo net tamsos. O jau ką kalbėti apie šviesa?. Tai tau ir lietuvai, nei vardo , nei savygarbos. Tik, kaip zuikiai už krūmų ir dreba, kad kas nepamatytų.O dar kitus moko, bet į savę nenori pažiūrėti iš šono. Matyt bijo savo šešėlio, bailiai. Tokie yra ir esate, kol patys nuo savęs neišsivaduosite, tol tokie ir busite.
Šalis, kurioje atšauktas Dievas