Lietuvos transporto verslą bankai įvardija kaip nepatikimą ir atsisako finansuoti didelę dalį kredito užklausų. Pasak vežėjų, toks vienareikšmis finansinių institucijų verdiktas jų verslui yra ypač žalingas, turint omenyje, kad šalyje veikia tūkstančiai gyvybingų įmonių.
Lietuvoje viešintis Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU generalinis sekretorius Martinas Marmi (Martin Marmy) šią opią problemą aptarė penktadienį susitikęs su Premjeru Andriumi Kubiliumi. Jis paragino Vyriausybės vadovą įsikišti į bankų veiklą ir padedant Lietuvos bankui sureguliuoti verslo kreditavimo aplinką, o kelių transporto verslui skirti solidžią valstybinę paramą.
Po susitikimo su Vyriausybės vadovu trumpame spaudos brifinge M. Marmi pažymėjo, kad, šalių vyriausybėms teikiant pagalbą bankams, valstybė turėtų efektyviai paremti ir kelių transportą.
Premjeras A. Kubilius pripažino, kad Lietuvoje vežėjų verslas yra labai svarbus ir ekonominės krizės metu patiria daug sunkumų. Todėl, pasak Vyriausybės vadovo, dabar yra labai svarbu, kad protekcionizmas nestabdytų šio verslo potencialių galimybių.
Tuo tarpu IRU generalinis sekretorius M. Marmi tikino, kad bankų kreditavimo politika jau paralyžiavo kai kurių transporto įmonių veiklą, todėl jis kreipėsi į A. Kubilių, prašydamas nedelsiant suteikti šiam sektoriui valstybinę paramą.
Prasidėjusi krizė lėmė, kad dar pernai automobilių transportu vežta 4,4 proc. mažiau krovinių, palyginti su 2007 m., ir tai yra didžiausias neigiamas metinis pokytis nuo 2002 metų.
Lietuvos vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigia, jog šiandien didžiųjų lizingo bendrovių portfeliuose transporto priemonės sudaro daugiau kaip pusę viso valdomo turto, bet požiūris į jo naudotojus yra neigiamas. Lietuvoje bendras tarptautinių krovinių vežimo licenciją turinčių įmonių skaičius pernai pasiekė bemaž 4 tūkst., o sunkvežimių skaičius viršijo 25 tūkst. Pernai bendras vežėjų skaičius išaugo 11 proc., o automobilių - 2,5 proc. Šiemet tarptautinių vežimų rinkos dalyvių skaičius ėmė mažėti.
"Mes tapome nepageidaujamu bankams verslu, kurio jie nusprendė nefinansuoti. Jaučiamės nepelnytai ignoruojami, mums sudaro bemaž neįmanomas kreditų gavimui sąlygas", - konstatuoja vežėjų atstovas.
Kliūčių transporto versle esama ir daugiau. IRU vadovas M. Marmi, prieš kelias dienas susitikęs su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu ir Muitinės departamento vadovais, aptarė galimybes pašalinti kliūtis ir administracinius barjerus transporto sektoriuje.
Pasak "Linavos" vadovo A. Kondrusevičiaus, darbo birža ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerija turėtų savo dėmesį sutelkti į perspektyvių specialistų rengimą.
"Šiandien itin svarbu turėti atsakymus į klausimus, kaip formuoti pozityvią užimtumo sistemą šalyje, kai auginami ne pašalpų gavėjai, o aktyvūs šalies ekonomikos kūrėjai", - teigia A. Kondrusevičius.
Pagal indėlį į BVP mūsų šalyje transporto ir ryšių sektorius išlieka trečiu sektoriumi po apdirbamosios pramonės ir prekybos. Pernai jis sukūrė apie 13 proc. BVP. Apie 60 proc. visų šalies paslaugų eksporto yra transporto ir logistikos paslaugos.
