Š. m. gegužės 17 d. vykę Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai tapo dar vienu mūsų valstybės žingsniu “valdomos demokratijos” link. Šiuos iš anksto surežisuotus rinkimus laimėjo valdančiųjų “dešiniųjų” partijų – TS-LKD. LLS. LiCS – ir dabartiniu metu formaliai nesančios valdžioje “kairiosios” LSDP nomenklatūrinių viršūnių bei įtakingų oligarchinių “Achemos grupės”, “MG Baltic” ir kitų, viešai atsiskleidusių ir neatsiskleidusių, grupuočių seniai pasirinkta ir jų remiama kandidatė.
Išrinktos prezidentės D. Grybauskaitės kandidatūrą rinkimuose rėmė net pagrindinio jos konkurento A. Butkevičiaus vadovaujama partija. Oligarchinėms grupuotėms priklausančios ir kitos minėtoms politinėms partijoms palankios bei jų įtakojamos žiniasklaidos priemonės iš anksto nuosekliai ir kryptingai formavo bei piršo rinkėjams “vienintelės tinkamos” šalies vadovo postui užimti kandidatės įvaizdį.
Didelė dalis Lietuvos visuomenės suvokė, kad vykstantys “rinkimai” tėra iš anksto valdančiojo elito į Prezidento postą paskirto asmens formali patvirtinimo procedūra, ir dalis jos, neturėdama kitos alternatyvos, rinkimuose sąmoningai nedalyvavo. Todėl šiuose “rinkimuose” dalyvavo vos pusė balso teisę turinčių šalies piliečių.
Vertindamas šių rinkimų pobūdį ir rezultatus Klubas pažymi:
D. Grybauskaitė išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente formaliai laikantis pagrindinių LR Konstitucijos ir Prezidento rinkimų įstatymo reikalavimų, tačiau pažeidžiant kai kurias šio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kandidatų registravimo tvarką. Klubas į tai laiku atkreipė Vyriausiosios rinkimų komisijos dėmesį, pastaroji šiuos įstatymų pažeidimus svarstė, tačiau privalomų sprendimų nepriėmė. Kandidatė buvo išrinkta įstatymo reikalaujama piliečių balsų dauguma. Todėl su tam tikromis išlygomis šiuos rinkimus galima laikyti teisėtais.
Tačiau įvykusių LR Prezidento rinkimų negalima laikyti teisingais ir sąžiningais, nes šalies piliečiai nebuvo tinkamai informuoti apie kai kuriuos principinę reikšmę turinčius išrinktosios Prezidentės biografijos ir veiklos faktus, netgi buvo klaidinami. Tebėra nežinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis nutrūko D. Grybauskaitės ryšiai su TSKP – šalyje veikusia antivalstybine politine partija, nuosekliai ir atvirai, netgi jėga griovusia atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Išrinktoji Prezidentė dar vykstant rinkimų kampanijai privalėjo įtikinamai išsklaidyti galinčius kilti įtarimus, kad lemiamu kovos už nepriklausomybę laikotarpiu ir dar kurį laiką ją atkūrus ji tebebuvo susijusi su Lietuvos valstybingumo priešininkų stovykla. Tai būtina padaryti bent jau dabar, nes D.Grybauskaitės tyla šiuo principiniu klausimu yra visiškai nepriimtina moraliniu požiūriu, o ateityje galimai paaiškėjus naujoms aplinkybėms bei faktams - ir tapti pagrindu suabejoti Prezidentės valdžios legitimumu.
D. Grybauskaitė tapo išrinktąja Prezidente nepateikusi rinkimų programos, kurioje atsispindėtų jos ideologinės bei politinės nuostatos ir ilgalaikė valstybės raidos vizija. Galima tik apgailestauti, kad pati kandidatė šį faktą taip pat liovėsi neigti tik po jau įvykusių rinkimų, kai atvirai pripažino, jog rinkiminės kampanijos metu jos skelbti ir netgi diametraliai priešingais keičiami teiginiai buvo „daugiau politinis manifestas nei politinė programa“. LR Prezidentas nėra tik valstybę simboliškai reprezentuojantis asmuo. Konstitucijoje apibrėžta plati Prezidento kompetencijos sritis ir jam suteikti dideli valdžios įgaliojimai lemia, kad valstybės vadovas gali tinkamai eiti savo pareigas ir veiksmingai bendradarbiauti su kitomis valdžios šakomis, tik turėdamas aiškias politines pažiūras ir jas atspindinčią bei rinkėjams žinomą veiksmų programą. Aiškių programinių nuostatų stoka ir paslaptyje iki šiol išlaikyta komanda gali tapti rimtomis kliūtimis išrinktajai Prezidentei konstruktyviai dirbti šalies piliečių ir valstybės labui.
Įvykę Prezidento rinkimai smarkiai pakeitė politinių jėgų išsidėstymą bei santykį šalies politikos scenoje ir vertintini kaip dar vienas daugiapartinės politinės sistemos irimo bei jos gilėjančios krizės tarpsnis. „Dešiniųjų“ ir „kairiųjų“ partijų nomenklatūrinių viršūnių apsisprendimas remti tą pačią kandidatę tapo praktiniu ir simboliniu jų galutinio politinio susiliejimo baigiamuoju veiksmu. Po šių rinkimų iš esmės išnyko brandžiai ir visavertei daugiapartinei sistema būtina takoskyra tarp „dešiniųjų“ ir „kairiųjų“ politinių jėgų. Jas jungiančia grandimi gali tapti ne tik oligarchinė valdymo sistema, bet ir jų visų remta „vienintelė tinkama“ kandidatė į Prezidentus. Prezidento veikla bus D.Grybauskaitės asmens, valios ir galimos priklausomybės nuo rėmėjų rimtas išbandymas.
Pakeisti šį įvykusių rinkimų ir po jų šalyje susiklosčiusios moralinės ir politinės padėties vertinimą gali tik pati išrinktoji Prezidentė. Kritiškai vertindami įvykusius šalies Prezidento rinkimus kaip nedemokratiškus, esame pasiryžę geranoriškai bendradarbiauti su naująja šalies vadove ir paremti visas jos konstruktyvias pastangas įgyvendinti už ją balsavusių piliečių viltis ir lūkesčius. Klubo požiūris į Lietuvos Prezidentę ir ateityje bus grindžiamas pamatinėmis Klubo puoselėjamomis vertybinėmis nuostatomis ir priklausys tik nuo to, kiek konkrečiais savo veiksmais šalies vadovė gins gyvybinius tautos ir valstybės interesus.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo vardu Pirmininkas Zigmas Vaišvila
