Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
tai buvę politikai,išspirti iš seimo,vėl eina,prisiglaudę prie Venckienės,vieni nesugeba,skandalu naudojasi,kokia gėda,vyrai ir ije vaiku pasinaudoję nori išlikti ar ateiti prie lovio..nebalsuosime už jokį sąrašą.
Koks dar Lietuvos sąrašas?O leidimą tokiam oficiliam LIETUVOS vardo panaudojimui ar gavote?Jūsų VISA LIETUVA nepalaiko.Tai kad braukiat iš savo 'sąrašo'pavadinimo žodį -LIETUVA.Jūs grupė-apsišaukėlių.Grupė per lavonus kelianti savo kandidatūras į seimą.Tai nusikaltimas.
antra dalis- kėdėjimas t.y. pretenzija į seimo kėdę.
tarė; Myliu tave neringa ir nesirenku priemonių tave gindamas,ir užrištos mano akys,kad ir kokia tu neteisinga būtum.
Šlykštu rėgėti visos srutų upės judėjimą link seimo.
sąrašui priklausai?
baik vedžiot nusikaltėlius į seimą ir ten kelti balaganą.Nė viena partija ir joks pilietinis judėjimas taip nepiktnaudžiavo.O jūsų sąrašo vardas ,,Žudiko vardo sąrašas".
interpretavimai
h ttp://uzteisinguma.lt/wp-content/uploads/2012/07/AIKSTES-ZINIOS-08-20120630.pdf
Vytautas Rubavičius
Pasiūlymai Lietuvos sąrašo programinėms nuostatoms
Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos Lietuvoje taip ir nepadėti vakarietiškos demokratijos pamatai – sukurtas procedūrinės, imitacinės demokratijos pavidalas, įtvirtinęs partinės nomenklatūros visavaldystę. Valstybės valdyme išliko ir buvo sustiprintas partinių valdymo principas. Senoji komunistinė nomenklatūra virto naująja partine nomenklatūra. Iš visuomenės buvo atimtos galimybės veiksmingai dalyvauti valstybės valdymo ir teisingumo vykdymo reikaluose. Realios savivaldos stokojanti ir valstybės valdymo reikaluose nedalyvaujanti visuomenė niekaip negali tapti pilietine visuomene. Todėl pagrindinis judėjimo tikslas – keisti Lietuvos politinę sistemą, išlaisvinant žmones iš partinės nomenklatūrinės valdžios pančių ir demokratinant valstybės valdymą bei visuomenės gyvenimą. Tam būtina dėti vakarietiškos demokratijos pamatus, įtvirtinant Lisabonos sutartyje iškeltą tiesioginio atstovavimo vertybę. Per savivaldą partijos dalijasi valdžia su visuomene, o visuomenė tampa įgaliu partinės valdžios partneriu. Kadangi savivaldos lygmenyje veikia didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo, tad ir jis išlaisvinamas iš jam išsiskleist neleidžiančios partinės nomenklatūrinės valdžios. Stiprus smulkus ir vidutinis verslas lemia valstybės gebėjimą atsakyti į pasaulinius krizinius reiškinius, naujus iššūkius ir grėsmes. Valstybės politinės sistemos keitimo strategija grindžiama šiais esminiais vakarietiškos demokratijos principais:
1.Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atsto¬vų – seniūnų, merų – rinkimai. Vietinės savivaldos organus formuoja žmonės savo gyvenamoje teritorijoje. Savivaldos teise gali naudotis bendruomenės, vienijančios 200 ir daugiau žmonių. Valstybė laiduoja lėšas savivaldos funkcijoms vykdyti. Savivaldos funkcijos apima ir ūkinę bei statybinę veiklą gyvenamojoje teritorijoje.
2.Prisiekusiųjų (arba tarėjų) teismai, prisiekusiesiems suteikiant sprendžiamojo balso teisę. Įgyvendinama vakarietiškos demokratijos nuostata – visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais vykdo teisingumą. Teisingumo vykdymui suteikiamas demokratijos turinys. Visuomenė išvaduojama iš teisėjų sluoksnio visagalybės ir korupcinės savivalės, išplečiamas tiesiogiai renkamų teismo pareigūnų ratas.
3.Visi piliečiai turi teisę susipažinti su specialiųjų tarnybų ir kitų įstaigų apie juos surinkta informacija. Galima atsisakyti piliečiui atskleisti tik dalį informacijos, susijusios su valstybės saugumu. Sukauptos informacijos teisingumą, taip pat slaptos informacijos apimtį bei įslaptinimo pagrįstumą piliečiai gali ginčyti teisme. Neteisinga bei
nepagrįsta informacija turi būti sunaikinta.
4.Visuomenės dalyvavimas valstybės valdymo ir savivaldos reikaluose išplečiamas per vietinius, regioninius ir valstybinius referendumus. Valstybiniams referendumams rengti reikia surinkti 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų.
Demokratinant valstybę būtina ugdyti pilietišką, savivaldoje aktyviai dalyvaujančią ir valstybės reikalus išmanančią jaunuomenę. Esminis valstybės politikos tikslas – nacionalinio tapatumo stiprinimas bei sklaida ir pilietinės visuomenės ugdymas. Šiuo atžvilgiu svarbiausias yra mokytojų vaidmuo. Būtina pakelti jų socialinį statusą. Mažiausias mokytojo atlyginimas – dvigubo vidutinio atlyginimo dydžio.
Pastaba: Lietuvos sąrašas turi įsipareigoti, kad bus užtikrintas visapusiškas G. Beresnevičiaus, V. Pociūno, J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, D. Kedžio, A. Ūso žūties aplinkybių tyrimas, o visuomenė išsamiai informuota apie tyrimo rezultatus.
Vytautas Rubavičius
Pasiūlymai Lietuvos sąrašo programinėms nuostatoms
Išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos Lietuvoje taip ir nepadėti vakarietiškos demokratijos pamatai – sukurtas procedūrinės, imitacinės demokratijos pavidalas, įtvirtinęs partinės nomenklatūros visavaldystę. Valstybės valdyme išliko ir buvo sustiprintas partinių valdymo principas. Senoji komunistinė nomenklatūra virto naująja partine nomenklatūra. Iš visuomenės buvo atimtos galimybės veiksmingai dalyvauti valstybės valdymo ir teisingumo vykdymo reikaluose. Realios savivaldos stokojanti ir valstybės valdymo reikaluose nedalyvaujanti visuomenė niekaip negali tapti pilietine visuomene. Todėl pagrindinis judėjimo tikslas – keisti Lietuvos politinę sistemą, išlaisvinant žmones iš partinės nomenklatūrinės valdžios pančių ir demokratinant valstybės valdymą bei visuomenės gyvenimą. Tam būtina dėti vakarietiškos demokratijos pamatus, įtvirtinant Lisabonos sutartyje iškeltą tiesioginio atstovavimo vertybę. Per savivaldą partijos dalijasi valdžia su visuomene, o visuomenė tampa įgaliu partinės valdžios partneriu. Kadangi savivaldos lygmenyje veikia didžioji dalis smulkaus ir vidutinio verslo, tad ir jis išlaisvinamas iš jam išsiskleist neleidžiančios partinės nomenklatūrinės valdžios. Stiprus smulkus ir vidutinis verslas lemia valstybės gebėjimą atsakyti į pasaulinius krizinius reiškinius, naujus iššūkius ir grėsmes. Valstybės politinės sistemos keitimo strategija grindžiama šiais esminiais vakarietiškos demokratijos principais:
1.Reali tiesioginio atstovavimo savivalda: tiesioginiai visų savivaldos organų ir atsto¬vų – seniūnų, merų – rinkimai. Vietinės savivaldos organus formuoja žmonės savo gyvenamoje teritorijoje. Savivaldos teise gali naudotis bendruomenės, vienijančios 200 ir daugiau žmonių. Valstybė laiduoja lėšas savivaldos funkcijoms vykdyti. Savivaldos funkcijos apima ir ūkinę bei statybinę veiklą gyvenamojoje teritorijoje.
2.Prisiekusiųjų (arba tarėjų) teismai, prisiekusiesiems suteikiant sprendžiamojo balso teisę. Įgyvendinama vakarietiškos demokratijos nuostata – visuomenė per savo atstovus kartu su teisėjais vykdo teisingumą. Teisingumo vykdymui suteikiamas demokratijos turinys. Visuomenė išvaduojama iš teisėjų sluoksnio visagalybės ir korupcinės savivalės, išplečiamas tiesiogiai renkamų teismo pareigūnų ratas.
3.Visi piliečiai turi teisę susipažinti su specialiųjų tarnybų ir kitų įstaigų apie juos surinkta informacija. Galima atsisakyti piliečiui atskleisti tik dalį informacijos, susijusios su valstybės saugumu. Sukauptos informacijos teisingumą, taip pat slaptos informacijos apimtį bei įslaptinimo pagrįstumą piliečiai gali ginčyti teisme. Neteisinga bei
nepagrįsta informacija turi būti sunaikinta.
4.Visuomenės dalyvavimas valstybės valdymo ir savivaldos reikaluose išplečiamas per vietinius, regioninius ir valstybinius referendumus. Valstybiniams referendumams rengti reikia surinkti 70 tūkst. rinkimų teisę turinčių žmonių parašų.
Demokratinant valstybę būtina ugdyti pilietišką, savivaldoje aktyviai dalyvaujančią ir valstybės reikalus išmanančią jaunuomenę. Esminis valstybės politikos tikslas – nacionalinio tapatumo stiprinimas bei sklaida ir pilietinės visuomenės ugdymas. Šiuo atžvilgiu svarbiausias yra mokytojų vaidmuo. Būtina pakelti jų socialinį statusą. Mažiausias mokytojo atlyginimas – dvigubo vidutinio atlyginimo dydžio.
Pastaba: Lietuvos sąrašas turi įsipareigoti, kad bus užtikrintas visapusiškas G. Beresnevičiaus, V. Pociūno, J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, D. Kedžio, A. Ūso žūties aplinkybių tyrimas, o visuomenė išsamiai informuota apie tyrimo rezultatus.
Tiems, kurie dabar turi daugiausia privilegijų, taip gerai, kaip dabar, jau nebebus. Vienintelė taiki išeitis, jei mums, siekiantiems tvarkos valstybėje, pavyks surasti kompromisą su tais privilegijuotaisiais.
Ką galima jiems palikti, ką duoti, ką teks atimti, kad gyvenimas šalyje taptų įmanomas visiems?
Ką galima jiems palikti, ką duoti, ką teks atimti, kad gyvenimas šalyje taptų įmanomas visiems?
S. Stoma: Seime neleista pristatyti „Lietuvos sąrašo”