2000-aisiais Klaipėdoje stipriausiomis buvo laikomos Sigito Gaidjurgio, Sergejaus Bėgliko ir Arūno Kubiliaus grupuotės. Bent taip tuo laiku manyta.
Apkaltino policininkus
Įdomiausia, kad uostamiesčio gaujų vadeivos tarpusavio santykius tada ėmė aiškintis padedami spaudos ir policijos. Nusikaltėlių pasaulyje iki tol tai buvo dar negirdėtas dalykas.
Tuo metu Klaipėdos „mafijos tėvu“ laikomas S. Gaidjurgis spaudoje paskelbė didžiulę „išpažintį“. Joje nupasakojo savąją daugelio uostamiestyje įvykdytų neištirtų nužudymų ir sprogdinimų versiją, taip pat apkaltino policijos ir saugumo pareigūnus bendradarbiavus su konkurentų gaujomis. Buvo mestas šešėlis ant policijos.
Nesėdėjo rankas sudėję ir teisėsaugininkai. Jie tada dar nežinojo apie S. Gaidjurgio nužudytus žmones, tad ėmė domėtis jo įgytu turtu. Aišku, oficialiai ne tiek jo paties (savo vardu jis jokio turto neturėjo), kiek jo artimųjų – žmonos, uošvės. Buvo pareikalauta įrodyti turto įsigijimo lėšų šaltinius, domėtasi, ar viskas teisingai deklaruota. S. Gaidjurgiui tai buvo itin skaudi vieta, tad jis vėl per visus įmanomus kanalus užsipuolė policiją – girdi, mėginama su juo susidoroti.
Savo ruožtu įžeisti S. Bėglikas, taip pat Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) komisaras Vladimiras Plotkinas kreipėsi į prokuratūrą, kad S. Gaidjurgiui būtų iškelta byla dėl šmeižto.
Galbūt būtų kreipęsis ir A. Kubilius, tačiau tuo metu jis buvo areštuotas. Kaip jau esame rašę, A. Kubilius-Kubilas išgarsėjo 1992–1993 metais, kai su „Palangos verslo“ klubu reketavo pajūrio verslininkus. Jis tada spėjo pabėgti į Maskvą, bet įkliuvo Rusijos milicijai ir buvo perduotas Lietuvai, o 1994 metais už turto prievartavimą nuteistas 4 metus kalėti. Grįžus iš įkalinimo įstaigos jam dar buvo taikytas prevencinis sulaikymas, po to iškelta byla dėl sumušimo.
Kai Klaipėdoje vienas po kito Kubiliniai ėmė dingti, jų vadeiva vėl nėrė į Maskvą. Tik neilgam – vėl buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai. Tuo metu, kai S. Gaidjurgis bandė įrodyti, jog dėl visų Klaipėdoje įvykdytų žmogžudysčių ir sprogdinimų esą kalti Kubiliniai, A. Kubilius tardymo izoliatoriuje laukė teismo.
Nusprendė susprogdinti laivą
Na o S. Gaidjurgis vis nerimo. Po pasikėsinimų, apie kuriuos rašyta praėjusiame numeryje, jis kartu su savo advokatu ėmė atakuoti teisėsaugininkus, kad jam būtų leista išvažiuoti iš Klaipėdos. Tuo metu S. Gaidjurgiui buvo taikomi užkardymo apribojimai ir jis buvo įpareigotas nekeisti gyvenamosios vietos. „Jis prašė leisti išvažiuoti gyventi į Latviją – ten turįs savo verslą, gyvensiąs ir neskaudėsią galvos nei jam, nei mums, – „Akistatai“ pasakojo Klaipėdos vyriausiasis policijos komisaras Benonas Ivanauskas. – Pasitarėm su vadovybe ir panaikinom reikalavimą nekeisti gyvenamosios vietos. Jis iš tiesų išvažiavo į Latviją“.
Bet neilgam. Po kelių savaičių S. Gaidjurgis vėl pasirodė Klaipėdoje. Jam aiškiai nepatiko, kad čia buvo tapę ramiau, sumažėję žmogžudysčių ir sprogdinimų.
Vėliau teisme Renatas Šadeikis pasakojo: „Tuo metu S. Gaidjurgis buvo labai priešiškai nusiteikęs ONTT viršininko V. Plotkino atžvilgiu, todėl, norėdamas parodyti, kad jis blogai dirba ir nekontroliuoja situacijos ir kad jį reikėtų pašalinti iš darbo, vis galvojo ką nors labai triukšmingai susprogdinti Klaipėdoje. Iš pradžių buvo sumanęs susprogdinti kokį nors prekybos centrą ar didelį saloną. Aš jį atkalbėjau nuo tokio žingsnio, nes žinojau, kad būtų neišvengta aukų. Pasiūliau Sigitui susprogdinti tuo metu neveikiantį laivą-restoraną „Meridianas“. Nors laivas buvo avarinės būklės, tačiau, S. Gaidjurgio manymu, toks sprogimas turėjo sukelti visuomenės nepasitenkinimą policijos darbu“.
Kaip visuomet, sprogmenų gamybos ėmėsi R. Šadeikis. Prie Alvydui Juodriui anksčiau priklausiusios sodybos buvo užkasta nemažai heksogeno. Sprogmenį, skirtą „Meridianui“, R. Šadeikis pagamino iš 1,5 kilogramo šios sprogstamosios medžiagos.
Kitos dienos vakare R. Šadeikis prie Joniškės kapinių susitiko su S. Gaidjurgiu ir Mariumi Marijošiumi. Visi trys nuvažiavo prie Klaipėdos irklavimo centro. Ten sprogmuo buvo galutinai paruoštas sprogdinti. Apie dešimtą vakaro R. Šadeikis nustatė sprogmens laikrodį ir perdavė sprogmenį M. Marijošiui. Tas nunešė sprogmenį prie laivo ir prikabino prie borto.
Tikslo nepasiekė
Sprogimas driokstelėjo rugsėjo 24-ąją, prieš pat vidurnaktį. Jis sukėlė daug triukšmo, bet žalos padarė nedaug. Kadangi sprogmuo buvo pakabintas per aukštai, sprogimas tik apgadino laivo bortą, nuplėšė kelias lenteles nuo krantinės ir išdaužė netoli esančios parduotuvės vitriną.
Po sprogimo S. Gaidjurgis priekaištavo M. Marijošiui, kad sprogmuo nepadarė daug žalos, ir sakė, jog sprogstamąjį įtaisą reikėję įnešti į laivo vidų.
Miesto simboliu vadinamo „Meridiano“ susprogdinimu nepavyko nė sukompromituoti policijos darbo. Tiesiog pamanyta, kad šį barkentinos tipo laivą galėjo susprogdinti tuometiniai jo savininkai – esą tikėdamiesi valdžios paramos laivo remontui.
Pats „Meridianas“ ir iki sprogdinimo buvo avarinės būklės. Ketvirtadalis jo akcijų tuo metu priklausė savivaldybei, o likusi dalis – bendrovei „Meridianas“. Miesto valdžia su ja net bylinėjosi, kad ši bendrovė sutvarkytų apleistą laivą.
Sprogdino verslininkų turtą
Tais metais Gaidjurginiai įvykdė ir daugiau išpuolių, kurie buvo kvalifikuojami kaip terorizmas.
Vasarą S. Gaidjurgis organizavo išpuolį prieš verslininką Vidmantą Urnikį, į uostamiestį persikėlusį iš Kauno. Nusprendęs įbauginti šį vyriškį, siejamą su Kauno nusikalstamu pasauliu, S. Gaidjurgis Artūrui Damkui perdavė tris rusiškas kovines granatas. Jomis Valdemaras Macevičius bei Povilas Skruibys net du kartus sprogdino V. Urnikio sodybą Melnargėje.
Beje, į V. Urnikį, priklausiusį Ramūno Kuzmino-Ramaškės grupuotei, kėsintasi ir Kaune. Jis, taip pat Valdemaras Raudonis, 1993-iaisiais buvo apšaudyti Vilijampolėje.
S. Gaidjurgis V. Urnikio nemėgo, kaip sakė savo bendrininkams, dėl to, kad šis kaunietis, girdi, po Klaipėdą važinėja geromis mašinomis, o va pats S. Gaidjurgis esąs persekiojamas policijos ir žurnalistų.
Tais pačiais metais savo vadeivos nurodymu ta pati sprogdintojų pora – V. Macevičius bei P. Skruibys – baugino jūrų verslu besiverčiančios bendrovės „Altrana“ savininką Olegą Klepovą. Po Debrenco gatvėje stovinčiu prabangiu O. Klepovo „Mercedes'u“ buvo pakišta granata. Sprogimas apgadino ne tik šį, bet ir du šalia stovinčius automobilius. Vėliau tą 87 000 litų įvertintą automobilį Gaidjurginiai sudegino – į saloną šliūkštelėjus benzino ir įmetus degtuką, iš „Mercedes'o“ liko tik griaučiai.
Daužė iki sąmonės netekimo
Gaidjurginis V. Macevičius – tik šį kartą su Arūnu Kavecku – savo boso nurodymu viename Klaipėdos garaže metaliniais strypais žiauriai sumušė automobilių remontu besiverčiančius brolius Tadą ir Darių Ž. Užpuolikai iš savo aukų pagrobė laikrodį, telefoną ir apie 2000 litų.
Dar vienas žmogus, tuo metu nukentėjęs nuo Gaidjurginių, buvo išvis niekuo dėtas. A. Damkus, Valentinas Kleinovas, P. Skruibys ir V. Macevičius S. Gaidjurgio nurodymu turėjo sunkiai sužaloti klaipėdietį Ruslaną M. Tačiau jie apsiriko ir iki sąmonės netekimo strypais pritalžė Romualdą D.
Už visus tuos sužalojimus, sprogdinimus Gaidjurginiams atėjo atpildo valanda. Šią bylą Klaipėdos apygardos teismas baigė naginėti 2008-ųjų spalio mėnesį. Nagrinėjant bylą S. Gaidjurgis teismo salėje ne kartą triukšmavo, kol neapsikentę teisėjai už nepagarbą teismui ir prokuroro užgauliojimą jį visam proceso laikui pašalino iš teismo salės.
Skelbiant nuosprendį S. Gaidjurgis buvo atvežtas iš Vilniaus į Klaipėdą. Dar prieš pradedant nuosprendį skaityti, jis vėl šūkavo, kad esančios pažeistos jo konstitucinės teisės, piktinosi, esą jam priskiriami kitų padaryti nusikaltimai. Nuosprendį S. Gaidjurgis pavadino paistalais – girdi, teismas jam galėsiąs tai atsiųsti į kalėjimą paštu. Tada šį buvusį uostamiesčio nusikalstamo pasaulio vadeivą konvojaus pareigūnai surakino antrankiais ir išsivežė.
O nuosprendis buvo toks: S. Gaidjurgiui – 8 metai, V. Macevičiui – 11 metų, A. Damkui ir P. Skruibiui – po 6 metus, A. Kaveckui – metai, A. Norvilui – 4 metai ir 3 mėnesiai, V. Kleinovui – 3 metai nelaisvės.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Gaidjurginis laimi bylą Strasbūre
Žilvinas VIZGIRDA
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (1)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (2)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (3)
...
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (22)
S. Gaidjurgis: monstras avinėlio veidu? (23)
