„Yra ganėtinai didelė grėsmė iš Rytų. Viskas priklauso nuo veiksmų, kurių imsis Rusija atsakydama į Europos Sąjungos taikomas sankcijas. Mes matome, kad lenkai dėl to jau nukentėjo. Daržovių, vaisių importas iš Lenkijos į Rusiją yra uždraustas. Lenkams tai – gana reikšminga eksporto dalis. Jeigu Rusija ir toliau pildys sąrašą įvairiais draudimais ir jeigu kuris nors iš tų draudimų palies Lietuvą, tai iš tiesų pakankamai atsilieps šalies ekonomikai. Iš kitos pusės, jeigu Rusija imsis sankcijų prieš visą ES, tai mums atsilieps dalinai, jei ES ekonomika augs lėčiau, nei planuota, sumažės vartojimas ir tam tikra dalimi dėl to nukentėsime ir mes“, – kalbėjo S. Besagirskas.
Pasak jo, norint išvengti didelių padarinių derėtų veikti vieningai. „Reikėtų formuoti bendrą ES poziciją, o ne atskiriems mūsų politikams, siekiant reitingų ar dėl kitų motyvų, bandyti „krūtine uždengti“ visą ES su jos taikomomis sankcijomis. Manau, Lietuva neturėtų griežti pirmu smuiku viešojoje erdvėje pristatant ES poziciją, kritikuojant Rusijos prezidentą ar pačios Rusijos veiksmus. ES turi laikytis kaip vienas darinys. Matome, kad sankcijos yra ganėtinai suasmenintos. Dažnai šalis, kuri garsiausiai rėkia, – skaudžiausiai gauna. Tačiau jeigu „šauks“ visa ES, tada nebus blogiausio žaidėjo iš ES, kuriam reiktų smogti stipriausiai“, – teigė S. Besagirskas.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus, vidaus vartojimo, kaip atsvaros galimoms grėsmėms, pervertinti nereikėtų. S. Besagirsko nuomone, tai labai sąlyginis dalykas.
„Vidaus vartojimas iš tiesų auga. Matome, kad įmonių pelnas jau kurį laiką didėja, realusis darbo užmokestis taip pat. Jeigu jis didėja ne visiems gyventojams, bet tik daliai, vis tiek tie pinigai lieka rinkoje ir galiausiai pasiskirsto per visus gyventojus. Vidaus vartojimas ir toliau augs, manau, kad statybos sektorius yra viena iš varomųjų jėgų, iš dalies dėl to, kad žmonės, turintys ne visai oficialių pajamų, iki euro įvedimo bando tuos pinigus investuoti. Jeigu būtų įvestos Rusijos atsakomosios sankcijos, jos labiausiai atsilieptų Baltijos šalims ir Lenkijai, nes jos daugiausia prekiauja su Rusija. Manau, kad tai iš esmės gali pakeisti gyventojų lūkesčius. Jei apsvarstytume blogiausią scenarijų, gyventojai pradėtų smarkiai taupyti, nebeleisti pinigų ir vidaus vartojimas gali per vieną naktį sustoti. Todėl kiekvienu atveju reikia turėti atsarginį planą, ypač verslui, kuris dirba su Rusija ir Rytų rinkomis“, – mintimis dalijosi S. Besagirskas.
S. Besagirsko teigimu, susidariusi situacija tarp Rusijos bei Ukrainos turi ir teigiamų padarinių Lietuvai: „Nemažai verslo iš Rytų išsikelia, o kaip alternatyvą jis dažnai renkasi Lietuvą. Čia investuoja į smulkųjį verslą. Iš tikrųjų dar neteko matyti tokio didelio susidomėjimo Lietuva iš Rytų verslininkų.“
S. Besagirsko manymu, tikėtina, kad tokios investicijos gali tapti Lietuvos atsvara ekonominiams praradimamas Rytų šalyse.
