Apie rugpjūčio astronominius reiškinius laidoje pasakojo astrofizikas Vidas Dobrovolskas.
Kuo rugpjūtis ypatingas?
Kodėl būtent rugpjūtis išsiskiria astronominių reiškinių gausa?
V. Dobrovolskas: Šis rugpjūtis turbūt tik tuo, kad be meteorų lietaus, meteorų srauto, dar turėsime ir du užtemimus – vieną dalinį Saulės užtemimą ir vieną dalinį Mėnulio užtemimą. Paprastai rugpjūtis visiems geriausiai žinomas kaip krintančių žvaigždžių mėnuo.
Turbūt pagrindinis dalykas, kodėl šis mėnuo taip įstrigęs, yra tai, kad turime pakankamai daug giedros, daug giedrų naktų, naktys šiltos ir turime pakankamai laiko pasižiūrėti į dangų. Pats mėnuo, žinoma, nėra kažkuo išskirtinis metuose.
Dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje
Kalbant apie astronominius reiškinius, kurių šį mėnesį ne taip ir mažai, pirmasis mūsų laukiantis jau šią savaitę – rugpjūčio 12-osios vakare vyksiantis Saulės užtemimas. Kiek šio užtemimo bus galima matyti Lietuvoje?
V. Dobrovolskas: Lietuvoje maksimumas bus maždaug 85 proc. – tiek Saulės bus užtemdyta. Tai bus vakarinėje Lietuvos dalyje, pajūryje. Rytinėje dalyje bus apie 80 proc., bet vizualiai tas skirtumas nebus labai reikšmingas. Kitaip tariant, stebėjimo vieta Lietuvoje didelės reikšmės neturi.
Geriausiai jis bus matomas Ispanijoje?
V. Dobrovolskas: Taip, per Ispaniją eina visiško užtemimo juosta. Taigi, kuo arčiau pietų, pietvakarių, tuo užtemimo fazė bus didesnė. Jį bus galima pamatyti ir Islandijoje, žinoma, jeigu ten bus giedra, nors istoriškai tai gana debesuotas mėnuo. Turbūt kalbant apie Europą, pačios geriausios sąlygos bus Ispanijoje.
Kas yra Perseidų meteorų lietus?
Iškart po Saulės užtemimo vienas įspūdingiausių vasaros dangaus reiškinių bus vis labiau intensyvėjantis Perseidų meteorų lietus. Kas tai yra per reiškinys?
V. Dobrovolskas: Meteorai, arba paprastai krintančios žvaigždės, yra mažos kosminės dulkelės, maždaug milimetro skersmens, su kuriomis Žemė atsitiktinai susiduria. Rugpjūčio 12 diena arba naktis iš 12-osios į 13-ąją yra tiesiog momentas.
Tai, kai periodiškai, kasmet, Žemė, skriedama aplink Saulę, įlekia į tankesnį dulkelių debesį ir mes matome, kad lyja žvaigždėmis. Nors pikas, maksimumas, yra naktį iš 12-osios į 13-ąją, net ir kelias naktis prieš ir po šios datos verta dairytis į dangų. Tikrai matysime daugiau nei įprastai krintančių žvaigždžių.
Į tą žvaigždžių lietų galėsime labai paprastai žiūrėti plika akimi? Nereikia jokių specialių priemonių?
V. Dobrovolskas: Taip, čia netgi kaip tik siūlyčiau nesidairyti per žiūronus ar teleskopus, nes reikia matyti kuo didesnį dangaus plotą. Krintančios žvaigždės gali atsitiktinai bet kurioje dangaus vietoje sužibti.
Geriausias būdas arba technika turbūt būtų pasikloti ką nors ant žemės, atsigulti ir tiesiog žiūrėti į dangų bei tikėtis, kad sužibs krintanti žvaigždė. Žinoma, jeigu yra galimybė, verta nuvykti toliau nuo miestų šviesų, nes jos trukdys ir užgoš dalį krintančių žvaigždžių.
Dalinis mėnulio užtemimas
Rugpjūčio pabaigoje, paryčiais, rugpjūčio 28-ąją, vyks dalinis Mėnulio užtemimas. Kodėl jis vadinamas daliniu?
V. Dobrovolskas: Tuomet tik dalis Mėnulio panirs į Žemės šešėlį, taigi iš čia ir pavadinimas – dalinis. Tiesa, kaip ir su daliniu Saulės užtemimu, Lietuvoje mes matysime tik dalį. Saulės užtemimo atveju maždaug ties maksimumu Saulė nusileis.
Mėnulio atveju taip pat matysime tik pradžią. Maksimumas bus maždaug 58–60 proc. – tokia Mėnulio dalis bus panirusi į Žemės šešėlį. Bet tai vėlgi vyks jau Mėnuliui leidžiantis vakarų pusėje.
Kalbant apie ateitį, kokius astronominius reiškinius artimiausiu metu iš Lietuvos galėsime plika akimi matyti?
V. Dobrovolskas: Čia turbūt buvo paminėti įdomiausi, įspūdingiausi reginiai. Pavyzdžiui, kalbant apie krintančių žvaigždžių srautus arba jų maksimumus, dar vieną turėsime lapkričio mėnesį ir vieną gruodžio mėnesį. Tai Leonidai ir Geminidai.
Žinoma, jeigu tik bus giedra, nes jau rudens antroji pusė ir žiema dažnai būna debesuotos. Tai turbūt tokius irgi galėčiau paminėti, juos lengviausia prognozuoti. Žinoma, gamta visą laiką gali pasiūlyti ką nors netikėto.
Galbūt vienas iš tokių sunkiau prognozuojamų reiškinių yra vienos žvaigždės sužibimas, kurio iš tikrųjų buvo laukiama jau prieš pusantrų metų. Tai vadinama nova. Ji yra Šiaurės Vainiko žvaigždyne.
Kadangi prognozuotas sužibimo laikas jau praėjo gana seniai, kada jis turėtų įvykti, dabar sunku pasakyti. Kitaip tariant, tai gali nutikti iš esmės bet kada – maždaug artimiausio pusmečio ar metų laikotarpiu.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
