Esą kalbinė atskirtis yra vis dar opi problema, kuri pasimato mokiniams laikant egzaminus. Naujausia statistika rodo, kad lietuvių mokyklose besimokantys moksleiviai, palyginti su tautinių mažumų mokyklomis, lietuvių kalbos egzaminus išlaiko trečdaliu geriau.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Būsimas devintokas Bogdanas varto etikos vadovėlį lietuvių kalba. Tačiau mokykloje, kurioje vaikinas mokosi – sostinės Naujamiesčio gimnazijoje – ne vien lietuviški vadovėliai. Mokykla rusakalbė, tad dažnam mokiniui lietuvių kalba iššūkis.
„Buvo nedidelis žodyno trūkumas, bet dabar viskas daug geriau“, – teigė moksleivis.
Gimtosios, rusų kalbos pamokų čia tiek pat kiek lietuvių kalbos. 7 ir vyresnių klasių mokiniams – po 5 pamokas per savaitę.
Keičia vadovėlius lietuviškais
Anksčiau fizika, matematika ir kiti dalykai buvo dėstomi iš rusiškų vadovėlių, bet dabar mokykla juos palaipsniui keičia lietuviškais.
„Visi galvoja, kad tai tikrai padėjo. Mūsų klasėj lietuvių kalbos lygis išaugo“, – tikino Bogdanas.
Berniukas sako, kad lietuviškai ne tik skaito, bet ir galvoja vis dažniau. Lietuviškos sąvokos, lietuviški tekstai stiprina ir kalbos supratimą, ir pasitikėjimą savimi klasėje bei už jos ribų. Bet svarbiausia esą gilintis į lietuvių programinę literatūrą.
Skirtingai nei Bogdanas, būsima septintokė Nika lietuvių kalbos rimčiau ėmėsi tik šiais mokslo metais, kai 5-6 klasėms mokykla sugalvojo pridėti po 1 pamoką per savaitę – iki 6 pamokų.
„Labai padeda, man net geriau lietuvių kalba prasidėjo“, – sakė būsima septintokė.
Egzaminuose pasirodo prasčiau
Kalbant apie egzaminus ir tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos spragas, skaičiai kalba patys už save.
„Lietuvių kalba besimokantys mokiniai beveik trečdaliu geriau išlaiko egzaminą. Jų rezultatai yra, pavyzdžiui, praėjusiais metais apie 57 balus, kai rusų ir lenkų kalbomis besimokantys vaikai lietuvių egzaminą laikė maždaug 40-42 balais. Tai ryškus skirtumas, kuris išlieka kituose dalykuose“, – kalbėjo „Edu Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.
Dėl šlubuojančios lietuvių kalbos, kenčia ir anglų, matematika, fizika, chemija ir kiti dalykai.
„Nepadeda vaikams ir kituose dalykuose, dėl to kad ir kiti egzaminai yra lietuvių kalba“, – sakė U. Kaunaitė.
Tik patirtis rodo, kad netolygumai, dėl kurių vyresnėse klasėse tautinių mažumų mokyklų mokiniai demonstruoja prastesnį kalbos ir pasiekimų lygį, susiformuoja dar pradinėse klasėse.
„Kalbų mokymasis lengviausiai vyksta ankstyvame amžiuje, ir būtent tas užkodavimas neleidžia vaikams prisivyti ir tik didina šiuos skirtumus“, – teigė U. Kaunaitė.
Per ketverius pradinio ugdymo metus tautinių mažumų mokyklų mokiniai turi 360 mažiau lietuvių kalbos pamokų nei gimtosios kalbos. Šis atotrūkis prilygsta pusantrų metų mokymuisi.
Vilniaus savivaldybė nuo kitų mokslo metų įpareigoja visas sostinės tautinių mažumų mokyklas užtikrinti visų pradinių klasių mokiniams bent 6 lietuvių pamokas per savaitę, kai dabar jų yra nuo 4 iki 5.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:









































































































































































































































