Šiemet rusų rengiamas Pergalės dienos paradas bus gerokai kitoks nei įprastai – planuojama ženkliai sumažinti žiūrovų skaičių Sankt Peterburgo rūmų aikštėje, o Maskvos raudonojoje aikštėje paradas vyks be karinės technikos.
Tai pirmas toks atvejis nuo 2007 m., o Kremlius argumentuoja, kad tai lėmė dabartinė „operatyvinė situacija“.
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis teigia, kad Gegužės 9-oji Rusijoje yra tarsi religinė šventė, todėl ji visada būdavo švenčiama su pompastika, siekiant parodyti Rusijos galybę ir patenkinti piliečių pasididžiavimą šalimi.
Visgi tai, jog šiemet bus švenčiama be karinės technikos, pasak D. Antanaičio, rodo, kad rusai paprasčiausiai nebeturi galimybių ją parodyti.
„Tai taip pat rodo, kad Rusija yra labai stipriai įsivėlusi į karą ir dėl šios priežasties pompastiškai rodyti techniką, kuri visai nepompastiškai sudegė Ukrainoje, nebūtų socialiai atsakinga. Ir tai dar kartą rodo, kad socialinė įtampa Rusijoje vis dėlto egzistuoja ne tiktai tarp paprastų piliečių, bet ir tarp karių, kurie grįžo iš karo Ukrainoje arba dar kariauja“, – sako D. Antanaitis.
Karybos eksperto teigimu, toks Kremliaus režimo pasirinkimas reiškia, kad Rusija yra nukentėjusi ir ekonomine bei karine prasmėmis.
„Po truputį mes matome, kad ji (Rusija) griūva ir šiuo konkrečiu atveju ir yra pasiteisinimas, kad operatyvinė aplinka reikalauja tokio sprendimo. Tai rodo tik tiek, kad operatyvinė aplinka ant tiek beviltiška, kad rusai negali pasididžiuoti savo technika“, – tikino D. Antanaitis.
Savo ruožtu istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas atkreipia dėmesį, kad tai, jog Rusija Gegužės 9-ąją planuoja minėti be karinės technikos, ryškiai pakeičia vadinamosios Pergalės dienos paradų minėjimo tradiciją Kremliuje.
„Kiekvienais metais tai tapdavo pagrindinė stipriai ideologizuota ir propagandos išnaudojama šventė. Tai kaip jie šiais metais tai pateiks be karinio aparato nežinau, bet neabejotinai tam tikrą propagandinį naratyvą sugalvos, nes ten dirba propagandos profesionalai ir, kita vertus, patys rusai yra pripratę klausyti bet kokių melų“, – komentavo M. Nefas.
Pergalės diena apipinta propagandinių naratyvų
M. Nefas pabrėžia, kad Gegužės 9-osios minėjimo esmė Rusijoje yra parodyti, kad Kremliaus režimas yra vienas galingiausių pasaulyje.
„Istorinis fonas propagandai yra perteikiamas per tą prizmę, kad būtent Sovietų Sąjunga, o Rusija yra Sovietų Sąjungos teisių ir tradicijų perėmėja, nugalėjo didįjį pasaulio blogį – Adolfą Hitlerį ir fašistinę Vokietiją. Ir aplink šį dalyką mėginama formuoti visą Rusijos įvaizdį, kaip supervalstybės, nes kitose srityse kokiais nors pasiekimais pasigirti negalima“, – akcentuoja istorikas.
Visgi M. Nefas atkreipia dėmesį, kad II-ojo pasaulinio karo metu Sovietų Sąjungos pergalę nulėmė keli veiksniai – sąjunga su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV Lendlizo programa) bei tai, kad Vokietija kariavo 2 frontais.
„Taip, Sovietų Sąjunga II-ajame pasauliniame kare pateko tarp laimėjusių valstybių, bet ji nebuvo viena. Jau Šaltojo karo metais buvo mėginta išryškinti tai, kaip atskirą karą. Todėl neatsitiktinai netgi kitas pavadinimas buvo pradėtas formuoti, kad tai yra didysis tėvynės karas.
Bet svarbiausias dalykas, kad bendroje II-ojo pasaulinio karo istorijoje nutylima, kad 1939-aisiais metais Sovietų Sąjungos vykdytos užsienio politikos raiška ir tapo viena iš II pasaulinio karo priežasčių. Ta raiška buvo agresyvi, užimti aplinkines teritorijas, ir todėl Molotovo–Ribentropo paktas buvo pasirašytas su nacistine Vokietija ir 1939 metų rugsėjį sovietai veržiasi į Lenkiją ir jos rytinę dalį okupuoja. Tai šitie faktai yra nutylimi“, – dėstė M. Nefas.
Istorikas išskiria ir tai, jog ši diena rusų žymima kaip pergalės diena, nors tuo metu karas dar nebuvo visiškai baigtas, kadangi jis dar oficialiai tęsėsi Tolimuosiuose Rytuose.
„Ji minima gegužės 9-ą todėl, kad Sovietų Sąjunga su Vokietija pasirašė atskirą kapituliacijos aktą. Čia specialiai Stalinas norėjo išryškinti, kad neva jie labiau yra nukentėję, svarbesni, jiems netiko bendras kapituliacijos akto pasirašymas.
O kitas momentas, kad Pergalės diena nežymi karo pabaigos Rytų Europai, nes tokios valstybės kaip Lietuva, Latvija, Estija, liko okupuotomis“, – aiškino istorikas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
