O gyventojų apklausa rodo, kad 4 iš 10 Lietuvos gyventojų pritartų Konstitucijos keitimui ir prancūzų saugumo garantijoms. Nors neabejojama, kad Kremlius reaguotų audringai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kai prieš porą mėnesių Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas paskelbė, kad jo šalis plės branduolinį atgrasymą Europoje, Lietuvos, Latvijos ir Estijos po branduoliniu skėčiu jis neįtraukė. Bet jame vietos rado mūsų kaimynams lenkams.
Macronas Gdanske su Tusku aptarė ir būsimas bendras branduolines pratybas. Bet kol Macronas lankėsi Lietuvos pašonėje, mūsų ministras prasitarė – vietą po prancūzų branduoliniu skėčiu galime gauti ir mes.
„Mes bet kuriuo atveju esame po NATO, po Amerikos branduoliniu skėčiu, bet faktas, kad mūsų gynybos politika ir noras yra turėti kuo daugiau sąjungininkų, partnerių, įvairiuose sektoriuose. Tai branduolinis atgrasymas, faktas, kad yra mums lygiai taip pat aktualus. – Tai prancūzai priima mus po tuo skėčiu? – Tokio atsakymo šiai dienai, nei taip, nei ne, aš negaliu pateikti, kadangi viskas yra projekto etape“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Jeigu Lietuvai pavyktų susitarti su prancūzais, tai būtų reikšmingas diplomatinis laimėjimas.
„Branduolinis atgrasymas yra visos atgrasymo piramidės pamatas. Jeigu mes gauname tokius įsipareigojimus iš Prancūzijos, mes kylame dar į aukštesnę saugumo lygą. Tą galima aiškiai pasakyti“, – kalbėjo Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tai yra papildomas labai reikšmingas atgrasymas Rusijai, kuri, prisiminkime, dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, kitaip tariant, eskaluoja situaciją“, – aiškino Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Tiesa, vieta po Prancūzijos skėčiu nereikš, kad Lietuvoje bus dislokuotas masinio naikinimo ginklas.
„Labai aiškiai Prancūzijos prezidentas Macronas apibrėžė, kad nebus dislokuojamas Prancūzijos turimas branduolinis ginklas užsienio valstybių teritorijoje, palikta tik galimybė, kad branduolinį ginklą galintys nešti naikintuvai galėtų vienu ar kitu metu nusileisti NATO valstybių teritorijoje, kurį laiką ten pabūti“, – pasakojo L. Kojala.
Kartu tai nereikštų ir kad užpuolus Lietuvą, prancūzai ginklą tikrai panaudotų.
„Visiškas, asmeninis Prancūzijos prezidento sprendimas. Jeigu jis įvertintų, kad Lietuvos užpuolimas yra grėsmė gyvybiniams, nacionaliniams Prancūzijos interesams, jis galėtų priimti sprendimą, panaudoti branduolinį ginklą. Jeigu mes patektume po tuo skėčiu. Tą reikia labai aiškiai suvokti“, – minėjo L. Kasčiūnas.
Robertas Kaunas sako, kad šiuo metu su prancūzais vyksta techninio lygio diskusijos. Bet Lietuvai reikia padaryti savus namų darbus – reikės Seimo pritarimo.
„Kada į parlamentą eisite su projektu? – Dabar datos konkrečiai nepasakysiu, nes tai irgi yra tiek krašto apsaugos ministerijos sprendimo rėmuose, tiek Valstybės gynimo tarybos sprendimo rėmuose“, – tikino R. Kaunas.
Lietuvai dėl branduolinio ginklo tektų keisti konstituciją
O parlamente lauktų ne šiaip paprastas balsavimas. Tektų keisti Konstituciją, mat dabar 137 straipsnis skelbia, kad Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų.
„Mums svarbiausia dabar yra padaryti visus reikiamus namų darbus taip, kad mes galėtume vienokia, ar kitokia forma dalyvauti ir neturėtume dirbtinų ribojimų“, – aiškino R. Kaunas.
„Aišku, mes dar nesikalbėjome apie tai frakcijoje, bet aš neabejoju, kad visi frakcijos nariai suprantantys, nes partija, kuri supranta Lietuvos gynybos poreikius, mąstome valstybiškai, tikrai esame pasirengę eiti šituo procesu, ir jeigu reikės, palaikyti Konstitucijos keitimą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Konstitucijai pakeisti parlamente reikėtų 94 balsų, tad be opozicijos pagalbos socdemai neišsiverstų. Tiesa, kai kuriuos galbūt išgąsdintų Rusijos reakcija. O ji, iš karto, galima prognozuoti, būtų audringa.
„Galime neabejoti ir Medvedevo, ir kitų tradicinių, jau įprastų žinučių apie branduolinį susirėmimą ir Rusijos atsaką į tai. Tą turime traktuoti, kaip propagandinį karą, kurį vėlgi, Kremlius vysto, nepaisant to, ką darytume mes“, – pasakojo L. Kojala.
„Nežinau, kiek galbūt, reikėtų kreipti dėmesį į agresoriaus reakcijas. Šiuo atveju jokių papildomų reakcijų iš mūsų pusės nebūtų, jeigu rusai tiesiog sustabdytų savo karą“, – sakė R. Kaunas.
„Spinter tyrimai“ apklausė tūkstantį Lietuvos gyventojų, su klausimu, ar jie sutiktų keisti Konstituciją dėl branduolinių ginklų Lietuvoje, jeigu Prancūzai priimtų mus po savo branduoliniu skėčiu. 40 proc. gyventojų pasisako teigiamai, prieštarauja maždaug 3 iš dešimties gyventojų. Dar trečdalis žmonių tvirtos nuomonės neturi.
„Jeigu tie sprendimai bus priimami, jeigu keisis esama situacija, bus labai svarbu aiškiai ir konkrečiai apie tai komunikuoti. Kas iš tikrųjų keičiasi, ir tuo pačiu atliepti tuos grąsinimus, kurių galime tikėtis ir prognozuoti iš Rusijos, kuri, kaip žinome, branduolinio ginklo kortą labai aktyviai naudoja“, – aiškino L. Kojala.
Roberto Kauno teigimu, jei susitartume su prancūzais, nereikėtų išleisti ir labai daug pinigų. Būtų naudojamas Zoknių oro uostas, kurį bet kokiu atveju Lietuva vis gerina.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
