Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Kaip antradienį LRT radijui sakė V. Rupšys, patvirtinus naujus planus, Rusijai siunčiamas signalas, kad Baltijos šalys būtų ginamos „nuo pat pirmos minutės, kad čia ir dabar ir kaip dabar politikai mėgsta sakyti – nė centimetro nebus atiduota“.
„Jeigu Rusija čia ir įžengs pėdą, ji bus išstumta iš čia“, – sakė kariuomenės vadas.
Pasak jo, patvirtinus naujuosius regioninius planus, toliau laukia darbas sukurti juose numatytus pajėgumus, kad šie planai galėtų būti įgyvendinti, bus rengiami taktiniai planai.
„Taktiniai planai skiriasi nuo operacinių tuo, kad operacinis yra idėja, kaip tai darome, ten nustatomi pajėgumai ir mes susitariame, iš kur tie pajėgumai ateina, o kaip mes kariausime ant žemės, dabar reikia laukti tų taktinių planų“, – aiškino V. Rupšys.
Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiasis NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.
Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.
