Daugiau apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius ir galimą dialogą laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Vos prieš kelias dienas ir jūs pati mąstėt, kad galbūt būtų įmanoma pradėti bendrauti vėl su Baltarusija užsienio reikalų viceministrų lygmenyje. Šiąnakt matome nelegalių migrantų kiekis rekordinis per mūsų sieną, oro balionai vėl skrido. Tai kiek realu, kad tai įvyktų? Trumpo derybininkas sakė, kad viena iš jo užduočių yra Lietuvą ir Baltarusiją sutaikyti.
Tai tikrai ne vieną kartą esu susitikusi su ponu Coal'u (Johnas Coale'as – aut. past.) ir buvo įvairių diskusijų ir mes iš savo pusės namų darbus padarėme. Mes tikrai galėtume tą susitikimą turėti.
Mes turime tam atsakingą ir paskirtą asmenį, bet tiek ir mūsų strateginiams partneriams, tiek ir visai visuomenei aiškiai siuntėme žinutę, kad mes turime tam tikrų sąlygų.
Tai negali būti taip, kad viena pusė ruošiasi, o kita pusė nieko dėl to nedaro. Jeigu turi įvykti susitikimas, tai abi pusės turi atitinkamai tam pasiruošti.
Tai šiai dienai iš Baltarusijos pusės mūsų reikalavimai yra paprasti: dėti visas pastangas ir nustoti leisti balionus į mūsų strateginę kryptį, tai yra oro uostą, nes tai yra civilinės aviacijos ir saugumo pažeidimas.
Antras dalykas, mes turime įsitikinti, kad jau paleisti visi vilkikai. Vilkikai važiuoja per sieną, bet jie dar ne visi sugrįžo į Lietuvą. Jie turi sugrįžti visi į Lietuvą.
Mes turime užtikrinti, kad nelegali migracija nekirstų mūsų sienos, kad nelegalūs migrantai nelegaliai nekirstų Lietuvos teritorijos, ką mes irgi priskiriame, tiek balionus, tiek šitą veiklą prie hibridinės atakos.
Ir įvykdžiusi pagrindines sąlygas, aš manau, kad tada mes galėtume svarstyti iš savo pusės tam tikrus irgi ėjimus į priekį.
Bet kol tų sąlygų neįvykdė Baltarusija, kol mes nematome geranoriškumo, bet įvairius tikrai keistus pasisakymus, tai mes apibendrintą savo poziciją esame išsakę ir amerikiečiams, ir jie mus suprato.
Kiek jūs svarstytumėte tokius raginimus, galbūt esą leisti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą su mintimi, kad galbūt tuos pinigus panaudot gynybai arba kaip tik galbūt leisti, bet išsireikalauti tada, kad amerikiečių karių būtų daugiau Lietuvoje. Kaip jūs vertinat tai?
Inga Ruginienė: Žiūrėkit, jau trečia tematika, kuri komponuojasi visiškai iš tuščių „pletkų“. Tai ne vieną kartą esu paneigusi tą žinutę, kad amerikiečiai niekada nekėlė klausimo dėl trąšų tranzito.
Ir kol amerikiečiai neiškėlė šito klausimo, tai man atrodo, mums yra tikrai ankstyvoka svarstyti jį čia Lietuvoje.
Mes išgirdome tai, kad jūs norite susitikti su JAV prezidentu D. Trumpu. Apie ką jūs ketinate kalbėti ir gal jau yra kažkoks postūmis, nes girdime, kad ir mūsų prezidentas taip pat ketina su juo susitikti. Tai kaip čia dabar?
Man labai nesinorėtų komentuoti įvairių gandų. Šiandien viešojoje erdvėje matome daugybę sklandančių pletkų, neaišku, iš kokių šaltinių.
Dažnai remiamasi tuo, kad tai neva tikrai patikimas anoniminis šaltinis. Aš esu pasirengusi susitikti su bet kuriuo aukštu vadovu, kuris yra iš bet kokios šalies, ar būtų Amerika, ar su prezidentu D. Trumpu, ar su viceprezidentu – tai man būtų didžiulė garbė, ir aš tikrai būčiau pasirengusi bei žinočiau, ką jiems reikia pasakyti.
Bet lygiai taip pat atsakingai planuojuosi ir kitus užsienio vizitus. Visai neseniai grįžau iš Norvegijos. Prieš tai buvau Vokietijoje susitikimuose.
Bet ar jūs buvote davusi užduotį, pavyzdžiui, ministrui Kęstučiui Budriui, ar savo patarėjams užsienio reikalų klausimais?
Dar kartą sakau – tikrai nenoriu komentuoti įvairių pletkų, kurių labai daug turime viešojoje erdvėje, tačiau tai, kad Vyriausybėje atsakingai dėliojame tarptautinę darbotvarkę, tą darome, žingsnis po žingsnio, o daug svarbių vizitų įvyko ir ateityje dar įvyks.
Taip pat girdime dar vieną dalyką – kad jūs norėjote važiuoti į Vadovų Tarybą, o prezidentas sakė „ne“, ir girdime jo patarėjos pasakymą, kad yra svarbių darbų ir namuose, ir kad reikia susiprasti, matyt, kad jūs namuose turėtumėte darbuotis, o ne dairytis užsienyje?
Vėlgi, mes kreipiame dėmesį į visiškai neesminius dalykus, į tai, kas, ką pasakė, ir remiamės nepatikrintais faktais. Kartais visame tame iš tikrųjų labai sunku įžvelgti esmę.
Norėčiau sugrįžti prie esmės. Mes su prezidentu esame du suaugę žmonės, kurie sugeba susitarti dėl vieningos pozicijos tiek tarptautinėje erdvėje. Gebame susitarti dėl atstovavimo – kas ir kur važiuos, kaip važiuos ir kaip atstovaus.
Kaip darėme iki šiol, taip darysime ir ateityje. Maksimaliai dėsime visas pastangas, kad tinkamai atstovautume Lietuvą ir jos poziciją.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Sankcijos kaimynams - be strategijos.
Santykiai griaunami impulsyviai, o atsakomybės - nulis.
Pažiūrėkime į faktus.
Ignalinos atominę elektrinę uždarėme skubėdami, nes „taip reikia“.
Kitos šalys branduolinės energetikos neatsisakė - ir šiandien turi pigesnę, stabilesnę energiją.
Mes patys nusipjovėme šaką, ant kurios sėdėjome.
Juokinga ir kartu graudu, kad net ES dabar oficialiai pripažįsta: bandymas atsisakyti branduolinės energetikos buvo klaida.
Ar kas nors už tai atsakė?
Ne.
SGD terminalas buvo pristatytas kaip nepriklausomybės simbolis.
Bet energijos kainos šoko į viršų, o sąskaitas moka žmonės.
Vėl - daug šūkių, mažai skaičiavimo.
Ta pati situacija su elektros tiekimu.
Sankcijos buvo pateiktos kaip moralinė pergalė.
Ar jos davė naudos - ne, o šiandien net JAV jas švelnina, nes pasaulis veikia pragmatiškai, o ne emocijų režimu.
