Vienas iš būsimų pokyčių – atsisakymas privalomo automatinio įtraukimo į kaupimą. Tačiau jis sulaukė daug kritikos tiek opozicijos, tiek dalies valdančiųjų atstovų.
Kritikai teigia, kad tai gali sužlugdyti patį privatų pensijų kaupimą ir nespręs problemos dėl mažų pensijų ateityje. Esą jų santykis su atlyginimais ir toliau bus vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje.
Kaip vertinti šį sprendimą ir ką jis reiškia pensijų sistemos ateičiai, žurnalistas Vladimiras Laučius TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino ekonomistą Romą Lazutką.
Seimas pagaliau ryžosi išlaisvinti žmones iš vadinamos priverstinės automatinės antrosios pensijų kaupimo pakopos. Šis sprendimas buvo nemenkai kritikuojamas ne tik opozicijos, bet net ir dalies valdančiosios koalicijos atstovų.
Kritikos argumentai buvo tokie – pirma, tai sužlugdys privačius pensijų fondus; antra – tai niekaip neišspręs problemos dėl mažų pensijų ir prasto jų santykio su atlyginimais. Ką jūs atsakytumėte kritikams?
Tą, kad dabar pensijoms kaupia aktyviai, kaip sakoma, kas mėnesį perveda 42 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Tai reiškia, kad visų gyventojų problemos dabartinė kaupimo tvarka niekaip vis tiek nesprendžia.
Antras dalykas, įmokos ir grąžos yra menkos. Mes jau turime patirties, kad vidutiniškai per 20 metų žmonės, kurie uždirba daugiau, gauna 65 eurus prie „sodrinės“ pensijos, o jų pensija yra apie 1000 eurų. Ką reiškia 65 eurai prie tūkstančio, kai „Sodros“ pensija jiems padidinama kasmet po 90 ar 100 eurų?!
Ta sistema yra tiesiog tokia papildoma ir žmonės, kuriems lieka pinigų nuo jų einamojo vartojimo, gali taupyti įvairiais būdais. Keista, kad kiti taupymo būdai yra apmokestinami, o šitas – subsidijuojamas. <...> Tai nėra teisinga, todėl, kad yra trečia pakopa, kur dalyvių skaičius yra apie 8 kartus mažesnis ir nežlunga, žmonės tauposi ten.
Vadinasi, trečioji pakopa savanoriška ir logiškesnė tam tikra prasme?
Taip ir tiktai savanoriška turėtų būti. Mes turime privalomą „Sodros“ sistemą, kuri garantuoja bent minimalias pajamas. Per 35 metus, kas bebūtų buvę – ir Rusijos, ir pasaulinė finansų krizė, ir atsiskyrimas nuo sovietų ekonomikos, ir didžiulis ekonomikos smukimas.
Todėl, nepaisant didelės kritikos „Sodrai“, nebuvo taip, kad ji neišmokėtų kuklių pensijų. Bijau tą pasakyti, bet mirštančių pensininkų iš bado mes irgi neturėjome ir neturime, nors jie gyvena kukliai dėl mūsų darbingos kartos apsileidimo. Mes tikrai finansuojame juos mažai, reikėtų dosniau.
Seime vykstant debatams dėl žmonių išlaisvinimo, Algirdas Sysas juokavo, kad lietuviai, kai buvo paskutiniai pagonys, taip dabar paskutiniai Europoje meldžiasi tai antrajai pakopai. Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl yra ta stabmeldystė antrosios pakopos atžvilgiu Lietuvoje?
Mes ir įvedėme vieni iš paskutiniųjų – mus aplenkė ir latviai, ir estai, o pirmieji buvo vengrai, antrieji – lenkai. Tie, kurie pirmieji įstojo į šitą malonumą, pirmi ir išlipo. Todėl, kad įsitikino: ta sistema, kokia buvo sukonstruota Pasaulio banko, yra neveiksminga ir neprasminga.
Pasaulio banko idėja buvo tokia, kad sistema turi apimti visus gyventojus ir pakeisti dalį „Sodros“ – ateityje nuimti „Sodros“ naštą.
Tačiau kai kaupimas 19 metų akivaizdžiai yra atskirtas nuo „Sodros“, tai žmonės, nesvarbu, ar dalyvauja antroje pakopoje, iš „Sodros“ gaus tą patį. Vadinasi, „Sodros“ našta nė kiek nesumažėja, nepriklausomai, ar dalis gyventojų dalyvauja antroje pakopoje. „Sodra“ vis tiek skaičiuoja pensijas vienodai ir vieniems, ir kitiems. <...>
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra labai teisi, kai sako, kodėl mes remiame vieną verslo formą. Yra žmonių, kurie atideda banke indėlį. Terminuotas indėlis duoda 2,5–3 procentus grąžos, tai yra, metinių palūkanų.
Tačiau, kai žmogus gauna palūkanų, kai jos jos siekia virš 500 eurų per metus, jis yra apmokestinamas. Jei jis dalyvauja antroje pakopoje, tai yra ne tik neapmokestinamas, bet dar valstybė jam prideda pinigų. Tai kur čia yra logika? Vyrauja nelogiška, ydinga sistema, remiama mokesčių mokėtojų.
Kaip minėjau, 42 proc. darbingo amžiaus gyventojų dalyvauja kaupime, bet visi kiti, net ir pensininkai juos remia. Todėl, kad pensininkas perka prekes ir sumoka pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris ateina į valstybės biudžetą. Iš valstybės biudžeto šiais metais bus skirta 300 milijonų eurų antrai pakopai subsidijuoti.
Pensijos pagal jų santykį su atlyginimu Lietuvoje yra labai mažos. Kaip šią problemą spręsti? Kaip didinti pensijas?
Tiesiog reikia daugiau finansuoti. Šiuo metu mes „Sodros“ pensijoms skiriame apie 5,7 proc. bendrojo vidaus produkti (BVP), o Europos Sąjungos vidurkis yra beveik dvigubai didesnis – apie 11 proc. Lenkai finansuoja maždaug 50 proc. daugiau, ir jų pensijos yra didesnės, nors jie taip pat remiasi ta „sodrine“ sistema.
Beje, lenkai antrą pensijų pakopą įvedė dar anksčiau negu mes – daugiau nei prieš penkerius metus, bet paskui ją panaikino.
Kaip taip gali būti, kad lenkai turi daugiau pinigų ir gynybai, ir pensijoms nei mes?
Jie tiesiog daugiau perskirsto – mokesčiai ten yra didesni, o lietuviai to labai nenori. Mes girdime tą mūsų mokesčių sistemą, kuri labai sunkiai įgyvendinama. Tai net reforma sunku pavadinti, nes yra daug jėgų, kurios jai priešinasi. Suprantama, kad valdžia nelengvai ryžtasi – nors tai ne mano sritis, bet man atrodo, kad lenkų politika yra stipresnė.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
