„Ta pati sistema tikrai nedžiugina, lygiai taip pat nedžiugina ir tas nestabilumas, kai pirmą, antrą, trečią ketvirtį galbūt ne iki galo spaudžiame akceleratoriaus pedalą, o ketvirtą ketvirtį sukrenta visi pagrindiniai mokėjimai, projektai ir tada visi rodikliai šauna į viršų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Kaunas.
„Turėtų būti didesnis tolygumas, apie tai jau ministerijoje kalbama. 2027 metais sistema turi keistis. Mokėjimus galime atlikti ir pirmą, ir antrą, ir trečią ketvirtį. Nebūtina visko palikti ketvirtajam ketvirčiui“, – pabrėžė ministras.
Kaunas: nuo 2027 metų gynybos pirkimų sistema turi keistis
Pasak R. Kauno, netolygų gynybos pirkimų vykdymą rodo ir ankstesnių metų duomenys.
Jo teigimu, 2023 metų trečiąjį ketvirtį planas buvo įvykdytas 76 proc., o ketvirtąjį – 125 proc. Tuo metu pernai trečiojo ketvirčio plano vykdymas siekė 63 proc., o paskutinį metų ketvirtį – 167 proc.
Šių metų trečiąjį ketvirtį, ministro duomenimis, plano įvykdymas siekė 87 proc. – tai geriausias trečiojo ketvirčio rezultatas nuo 2023 metų.
„Vien žiūrint į tai, kad trečiasis ketvirtis per visus matavimus nuo 2023 metų yra geriausias, rekordinis, rodo, kad sistema juda į priekį. Ji nėra tobula, nes nebuvo tam paruošta“, – sakė R. Kaunas.
Ministras aiškino, kad anksčiau mokėjimai metų pabaigoje būdavo koncentruojami dėl nepakankamo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimo. Tačiau, anot jo, išaugus gynybai skiriamiems asignavimams, atsirado galimybė keisti nusistovėjusią praktiką.
„Šiandien mes tikrai galime tą sistemą pakeisti, nes asignavimai yra visai kito lygio, skirtas biudžetas yra tolygesnis, optimalesnis. Tai reiškia, kad ir sistema turi pradėti taip veikti“, – tikino jis.
R. Kauno teigimu, viena pagrindinių gynybos pirkimų sistemos problemų – nepakankami žmogiškieji ištekliai ir laiku neatlikti procesų modernizavimo darbai.
Anot ministro, dar 2022 metais, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, turėjo būti pasirūpinta didesniu darbuotojų skaičiumi, procesų skaitmenizavimu ir efektyvesnių darbo įrankių diegimu.
„Nebuvo priimta daugiau žmonių, nebuvo pakankamai skaitmenizuota, neįdiegti modernūs įrankiai, kurie leistų taupyti laiką ir didinti efektyvumą. (…) Tai nebuvo padaryta. Todėl šiandien mes tikrai susiduriame su žmogiškųjų išteklių trūkumu“, – kalbėjo R. Kaunas.
Pasak jo, šiuo metu Gynybos resursų agentūros ir ministerijos darbuotojams tenka gerokai didesnis darbo krūvis, nors pirkimų administravimo pajėgumai nebuvo atitinkamai sustiprinti.
ELTA primena, jog rugpjūtį paskelbtas Valstybės kontrolės (VK) auditas atskleidė gynybos pirkimų skaidrumo ir administravimo trūkumų.
Auditorių duomenimis, 45 proc. vertintų gynybos pirkimų sprendimų priėmime dalyvavo patariamosios institucijos, neturinčios teisinės galios priimti tokius sprendimus. Be to, dalis pirkimams įtaką darančių asmenų tinkamai nedeklaravo savo dalyvavimo juose.
Taip pat nustatyta, kad 42 proc. analizuotų pirkimų derinimas truko nuo 30 iki 374 dienų. Vis dėlto esminių pažeidimų audito metu nenustatyta.
