Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
II pensijų pakopos ateitis: ar sistema išliks be valstybės paskatos?
Naujausias jūsų pasiūlymas buvo panaikinti 1.5 proc. valstybės paramą, skirtą tiems, kurie toliau kaups II-oje pakopoje. Kiek teko matyti, premjerė sako ne, artimiausiu metu jokių pokyčių tikrai nebus, ir reformos po reformos nebus daromos. Kaip jūs tai vertinate ir ar planuojate toliau tai siūlyti?
A. Sysas: Aš tai vertinu normaliai ir tikrai nesižudysiu. Kadangi pats šioje sistemoje nedalyvauju, tiesiog bandau įtikinti, kad rėmimo lėšas galima būtų racionaliau panaudoti didesniam žmonių kiekiui.
Kyla klausimas, ar teisinga remti tik 1 taupymo būdą, kai dažniausiai II-oje pakopoje dalyvauja ir paramą gauna žmonės, turintys didesnes pajamas, kurių ir socialinio draudimo pensija bus didesnė. Man skaičiai labai akivaizdžiai rodo, kad jeigu ši sistema būtų tikrai patraukli, iš jos žmonės nesitrauktų. Iš jos išėjo ne tik tie, kurie joje dalyvavo pasyviai, bet ir tie, kurie gaudami didesnius atlyginimus suprato, kad investavę tuos pinigus kitur gali gauti žymiai didesnę naudą.
Pernai premjerė sakė, kad pritaria paskatos sustabdymui, o šiemet sako, kad galbūt nereikia, nes laukia biudžeto svarstymo metas. Aš dar net nepateikiau tokio oficialaus siūlymo, tai kolegos žurnalistai sugalvojo, kad aš jį jau pasiūliau. Kiekvienais metais apie tai kalbu, bet tai nereiškia, kad būtinai kažkas tam turi pritarti. Apie tai kalbu 20 metų, ir pagaliau išgirdo – atsirado šiek tiek rimtesnis langas diskusijoms.
Turbūt planuojate rudenį teikti šį pasiūlymą?
A. Sysas: Tikrai planuoju. Šitą tai tikrai planuoju, bet dabar dar nesiūliau.
Kaip jūs galvojate, jeigu jūsų pasiūlymas būtų palaimintas ir jam pritarta, ar nežlugs II-oji pensijų pakopa?
A. Sysas: Aš nežinau, kodėl turi žlugti dalykas, jeigu jis gerai veikia. Jeigu jis veikia blogai, tai viskas žlunga, kaip ir bankrutuojančios įmonės Lietuvoje, bet šiuo atveju aš tikiu, kad tie žmonės, kurie 20 metų investavo ir sukaupė neblogas sumas, gali pereiti į III-ąją pensijų pakopą arba gali likti II-oje, bet valstybės paskatinimas neturi būti pagrindinis akstinas, verčiantis žmogų galvoti apie savo ateitį.
Manau, mano kolega Raimondas Kuodis labai gerai išaiškino, jog mes turime 6-ias pensinio draudimo pakopas. Jeigu žmogus investavo į nekilnojamąjį ar kitokį turtą, tai irgi yra investicija ir pinigų formos pasikeitimas. Žmogus nuo to netapo nei skurdesnis, nei turtingesnis, jis lygiai taip pat lieka turtingas.
A. Bartkus: ant 1,5 proc. paskatos jau reikėtų dėti kryžių
Kaip jūs tai įvertintumėte?
A. Bartkus: Kadangi ką tik dalyvavau diskusijoje su socialinės apsaugos ir darbo ministre, galiu į tai pažiūrėti kaip žmogus iš šalies. Sakyčiau, kad mes jau dabar turėtume padėti kryžių ant to 1,5 proc. Nesakau, kad tai geras sprendimas, bet jis įsivyraus, pažiūrėkime į faktus. Praėjusiais metais valstybės biudžeto išlaidos viršijo pajamas net 28 proc. – tai nėra gerai.
Aišku, pridėjus „Sodros“ rezervą, situacija neatrodys taip prastai, tačiau tas rezervas turi savo paskirtį – jis reikalingas socialinio draudimo reikmėms kaip finansinė pagalvė.
Kodėl dar sakau, kad tam ko gero reikia dėti pabaigą? Dėl to, kad iš sistemos jau pasitraukė apie 40 proc. dalyvių. Jeigu rudenį turėsime dar didesnį skaičių, pavyzdžiui, 2/3 pasitraukusių asmenų, kils klausimas: kokia išvis yra tos paramos prasmė?
1,5 proc. subsidija iš valstybės biudžeto yra protinga tada, kai dalyvavimas yra kone visuotinis. Tada tą sumą galime laikyti savotišku apdovanojimu žmogui už gerą elgesį – už tai, kad jis papildomai taupo senatvei, o nepalieka savo pensijos vien einamojo finansavimo sistemai – tai veikia kaip pajamų perskirstymas, tačiau esant tokiam dideliam pasitraukimui, mes paprasčiausiai nerasime protingų argumentų, kodėl iš valstybės biudžeto reikėtų palaikyti šią subsidiją, ypač jeigu II-os pakopos fondai bus konvertuoti grynai į investicinius fondus, suteikiant galimybę atsiimti visą sumą iš karto.
Tuomet 1.5 proc. parama netenka prasmės, nes lygiai taip pat valstybė turėtų remti ir bet kokį kitą investavimą, pavyzdžiui, buto pirkimą Vilniuje ir jo nuomą. Sudėjus visus šiuos argumentus, mano matymu, ši paskata neturi ateities.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
