Valstybės tarnautojas, praradęs nepriekaištingą reputaciją, negalės dirbti valstybės tarnyboje, atlyginimo priedas bus skiriamas už labai konkrečius darbus kartą per metus, bus ribojamos vadovų kadencijos ir jie bus rotuojami, numatomas paprastesnis valstybės tarnautojų atleidimas iš darbo. Tai tik keletas iš Vidaus reikalų ministerijos siūlymų, kurie numatyti ministerijos naujai parengtame Valstybės tarnybos įstatymo projekte.
Pagrindiniai siūlomi pokyčiai: valstybės tarnautojų rezervo naikinimas, vadovų kadencijos ribojimas ir rotacija, nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas ir atsakomybės nustatymas; atlyginimo priedas – už veiklos rezultatus, paprastesnis valstybės tarnautojų atleidimas iš darbo, draudimas švaistyti tarnybos laiką, valstybės tarnautojų statuso griežtinimas – tarnautojų skaičiaus mažinimas bei taupymas atsisakant mokymų už valstybės bei savivaldybių lėšas.
Valstybės tarnautojų rezervo atsisakoma siekiant panaikinti jau kuris laikas valdininkų kastą formuojantį darinį. Netekę darbo valstybės tarnautojai nebeturės teisės be eilės gauti naują darbo vietą valstybės tarnyboje, o į valstybės tarnybą bus patenkama tik laimėjus konkursą.
Projekte siūloma nustatyti ne ilgesnę nei ketverių metų vadovų darbo kadenciją – tai padės panaikinti visuomenės ir kai kurių vadovų nuostatą, kad dirbdamas ilgiau negu porą metų tose pačiose pareigose vadovas tampa nebepakeičiamu. Vienose vadovaujančiose pareigose valstybės tarnautojas galėtų dirbti ne daugiau nei dvi kadencijas. Pasibaigus šiam laikui vadovas neišvengiamai turėtų būti rotuojamas.
Dar viena naujovė – nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas ir atsakomybės nustatymas. Valstybės tarnautojas, padaręs šiurkštų pažeidimą, netektų nepriekaištingos reputacijos ir tai trejiems metams jam užkirstų kelią dirbti valstybės tarnyboje. Šiurkščiu pažeidimu, pavyzdžiui, bus laikoma korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Numatomi pokyčiai ir tarnautojų atlyginimų srityje. Dabar atlyginimai skaičiuojami pridedant kelis priedus – už kvalifikaciją, už stažą, už papildomą darbo krūvį ir pan. Valstybės tarnautojų įstatymo projekte numatyta nauja metodika – vienas bazinis atlyginimas, o priedas – tik gerai dirbantiems ir tik už konkrečius rezultatus. Priedas būtų skiriamas viena kartą per metus: jei valstybės tarnautojo veiklą vadovas įvertins „labai gerai“, jam galėtų būti skiriamas iki 20 proc., jei „gerai“ – iki 10 proc. atlyginimo dydžio priedas.
Pasak ministro R. Palaičio, su naujuoju įstatymo projektu vadovams atsiranda ne tik daugiau suvaržymų, bet ir galimybių. Šiuo metu įsigalėjusi tvarka, kad į valstybės tarnybą patekti gana lengva, o atleisti tarnautoją labai sunku. Siūloma nustatyti, kad tarnautoją būtų galima atleisti šalių susitarimų arba neigiamai įvertinus metinius jo veiklos rezultatus.
Valstybės tarnautojams taip pat siūloma uždrausti švaistyti tarnybos laiką kitoms veikloms. Numatyta, kad, pavyzdžiui, jeigu valstybės tarnautojas išrenkamas į savivaldybės tarybą, jis negali savo darbo metu dirbti taryboje – turi pasirinkti, ar likti valstybės tarnyboje, ar dirbti taryboje.
Projekte numatoma, ir kokiose pareigybėse dirbant yra būtinas valstybės tarnautojo statusas, o kuriose pakanka ir pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo. Valstybės tarnautojo statusą turėtų tik tie tarnautojai, kurie atliktų viešojo administravimo funkcijas.
Dar vienas pokytis, leisiantis taupyti valstybės lėšas – tai mokymų už valstybės bei savivaldybių lėšas, atsisakymas. Ministro nuomone, asmenims, pretenduojantiems į valstybės tarnybą, keliami pakankamai aukšti reikalavimai, išsiaiškinti jo kompetenciją ir sugebėjimus. Todėl nelogiška tiek lėšų ir laiko skirti tokiems mokymams, kaip, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo ir pan. Be abejo, prioritetiniai mokymai, susiję su pagrindiniai tarnybos pokyčiais, išliks, tačiau, pasak ministro R. Palaičio, jie turi būti pagrįsti, aiškūs ir logiški.
