REKLAMA

naujienų portalas tv3.lt

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos valstybės staiga susidūrė su akivaizdžiu iššūkiu drastiškai ir greitai sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Karas iš esmės lėmė poreikį persiorientuoti kuo greičiau, bet pati kryptis – tapti aplinkai neutraliu žemynu – jau kurį laiką sukasi Europos politikų galvose, nes vartojimas Europoje, taip pat ir Lietuvoje, yra beprotiškas. O kuo daugiau vartojama, tuo energijos išteklių reikia daugiau.

REKLAMA

„Vidutinis Afrikos gyventojas tiek išteklių sunaudoja per metus, kiek mes, vidutinis Lietuvos gyventojas, per pirmą sausio mėnesį. Mes gyvename už savo išteklių ir galimybių ribų, pasaulis tokio vartojimo negali pavežti, koks yra vartojimas šiandien Europoje ir Lietuvoje“, – Seimo Ateities komiteto posėdyje sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Skuba atsisieti nuo Rusijos

Dabar Europa skuba staigiai diversifikuotis, mat, priešingu atveju, galima laikyti, kad europiečiai finansuoja Rusijos karą Ukrainoje arba ateities karus, jeigu neatsisakys rusiškų gamtinių dujų ateityje. Europos Komisija parengė planą, pagal kurį Europos Sąjunga iki metų pabaigos priklausomybę nuo rusiškų dujų turėtų sumažinti dviem trečdaliais.

REKLAMA
REKLAMA

Bet priklausomybės mažinimas nuo rusiškų išteklių reiškia pakaitalų suradimą. Iš viso Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja 155 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Tai sudaro apie 40 proc. viso poreikio. Todėl Europos Sąjunga turėtų judėti dviem kryptimis – atsisieti nuo Rusijos ir laikui bėgant apskritai kuo labiau atsisakyti iškastinio kuro.

REKLAMA

„Diversifikuoti įmanoma apie pusę to kiekio, dauguma jo atvyktų iš JAV ir Kataro suskystinta forma, bet yra šalių, kurios neturi netgi techninių galimybių, kad tos dujos patektų į jų tinklus. Čia yra papildomi sprendimai. Aišku, mes žiūrime kitas rinkas kaip Alžyras, Azerbaidžanas, Norvegija, bet kiekiai yra labai maži. Diversifikacija gali mums padėti užsitikrinti apie 70 mlrd. kubinių metrų dujų, galbūt šiek tiek daugiau priklausomai nuo padidėjusių pajėgumų tose šalyse“, – pasakojo Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Bet vienaip ar kitaip reikės ir mažinti vartojimą arba vartoti energijos išteklius efektyviau, nes tvariausia energija yra toji, kurios nesuvartojame.

„Antras labai svarbus dalykas yra energetinis efektyvumas, nes saugiausia, žaliausia, tvariausia energijos rūšis yra ta, kurios mes nesuvartojame. Šiandien dienai labai daug energijos resursų yra iššvaistoma. Kai kurie jų iššvaistomi net neatkeliavę iki galutinio vartotojo. Mes turime ir savo miestų pavyzdžių, kur šiluminės trasos yra visiškai neefektyvios, ir apie 40 proc. (o kai kuriuose miestuose ir daugiau) yra iššvaistoma dar iki atkeliaujant pas vartotoją“, – pažymi Europos Komisijos narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Agituoja už darbo vietų grąžinimą iš Kinijos

Energetikos ministras Dainius Kreivys priminė, kad kai pasaulyje 1973 m. kilo naftos krizė dėl to, jog naftą eksportuojančios arabų šalys taip baudė Vakarus už paramą Izraeliui per Jom Kipuro karą, tai Vakarai susitarė taupyti ir mažinti vartojimą.

„Naftos krizė buvo pačiame įkarštyje ir europinės, Vakarų šalys buvo sutarusios, kad reikia sumažinti energetinių resursų vartojimą 10 proc. ir tam buvo išdirbta visa eilė priemonių, tokių kaip mažesnis mašinų naudojimas miestų centruose, greičio sumažinimas ir visa eilė kitų priemonių. Žiūrint per dabartinę krizę, tai galėtų Tarptautinė energetikos agentūra yra pateikusi dešimt pasiūlymų, kaip tuos dalykus būtų galima padaryti“, – sakė D. Kreivys.

REKLAMA

Bet ir ministras sutiko, kad ilgalaikėje perspektyvoje kalbėti reiktų apie tvarų vartojimą, nesvarbu, apie kokius energijos išteklius būtų kalbama.

„Šiai dienai visas vartojimas yra netvarus, nes mes gaminamės ten, kur yra pigu, tai yra Azijoje ir kitur, gaminamės pigius daiktus, kurie lūžta, genda, susidėvi po trijų skalbimų ir mes juos išmetame. Tuo tarpu galėtume gaminti Europoje, tvariai plėsti darbo vietas, tie daiktai ilgai tarnautų, bet mes to nedarome. Kol mąstymas negrįš į tvarų vartojimą, tikėtis, kad energijos išteklių vartojimas mažės, neverta. Tai čia pagrindinis dalykas: ne energijos išteklių vartojimas, o vartojimas apskritai, kuris iš esmės sprendžia priklausomybės problemą nuo energetinių išteklių, nuo Kinijos ir nuo visų šitų dalykų bei grąžina darbo vietas į Europą, grąžiną subalansuotą darbą, kai galima naudoti technologijas ir kitus dalykus“, – teigė D. Kreivys.

REKLAMA

Pasak ministro, tvarus energijos išteklių naudojimas turi keturias naudas: pirma, užtikrina energetinį ir nacionalinį saugumą, nes, pavyzdžiui, Rusija išteklius naudoja kaip geopolitinės įtakos instrumentą, antra, kuo daugiau energijos išteklių pasigaminsime patys, tuo pigiau tai kainuoja, trečia, perduosime švaresnę planetą vaikams, ir, ketvirta, nefinansuosime naujų karų, nes Rusijos galimybės ateityje inicijuoti karus priklauso ir nuo pinigų kiekio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva yra nutarusi pasiekti visišką energetinę nepriklausomybę iki 2030 metų. Iki to laiko norima iš atsinaujinančių išteklių pasigaminti 7 gigavatus energijos, iš kurių 1,4 gigavatų sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 gigavatus – sausumos vėjo, o 2 gigavatus saulės elektrinės. Pasak D. Kreivio, tam prireiks apie 7 mlrd. eurų investicijų, bet šuo atveju kalbama tik apie investicijas į generaciją.

„Po 2030 metų mums reikės dekarbonizuoti pramonę, bet iš kur reikės paimti tiek elektros šiai dienai negaliu pasakyti. Daroma visa eilė studijų: kiek bus galima padengti iš atsinaujinančios energetikos, kiek iš kitų šaltinių, galbūt bus reikalingi maži moduliniai reaktoriai, bet dabar negaliu pasakyti, tik šiuo atveju mes kalbame apie gerokai toliau nei 2030 metai“, – sako D. Kreivys.

REKLAMA

Pasipiktino kinų gaminamais marškinėliais

D. Kreivys teigia, kad apskritai šiuo metu vyksta didelis lūžis, nes visi energijos ištekliai konverguojami į elektrą. Šį pokytį jis prilygino naftos pramonės svarbos išaugimui plačiai pradėjus naudoti vidaus degimo variklį. Pasak jo, šiuo metu pasaulis grįžta prie elektros, o šio proceso gėris yra toks, jog elektrą galima pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Ministras teigia, kad technologiniai pokyčiai tokie dideli, jog šiuo metu reikia būtinai užsiimti lyderių pozicijas. Kadangi laikui bėgant atsinaujinanti energetika tampa vis pigesnė ir prieinamesnė, tai ekonomikų dekarbonizacija atrodo visiškai realistinė. Bet yra ir trukdžių.  

REKLAMA

„Šiai dienai mes visas saulės baterijas perkame iš Kinijos. O kodėl? Todėl, kad visa pramonė iškeliavo į Kiniją. Visi moksliniai tyrimai, institutai, viskas buvo parduota kinams. Kodėl? Todėl, kad Europa to nesaugojo. Kinai dempingavo viską nuosekliai su valstybės subsidijomis, uždarė visą pramonę Europoje ir viską susipirko. Mano baimė yra ta, kad kiek mes inovacijų bedarysime, viskas iškeliaus į Kiniją. Jie susipirks viską, nes jų valstybinė politika yra agresyvi ir ilgalaikė, planuojama šimtmečiams, dešimtims metų į priekį. Jie tai daro didindami savo hegemoniją, savo įtaką pasaulyje. Kinija veikia labai agresyviai. Kaip ir Rusijos atžvilgiu mes užsidengėme akis ir sakėme apeasementas, lygiai tokį patį apeasementą turime su Kinija intelektinės nuosavybės srityje, pramonės apsaugos srityje. Jie viską vagia, viską superka, o mums viskas tinka. Paskui mums pagamina pigių dalykų ir mes vartojame bei esame patenkinti. Bet tam turi ateiti galas. Ir klausimas dėl globalizacijos, kuria jie naudojasi didindami svertus, kad mus ateityje spaustų kariškai ir geopolitiškai, tai apie tai reikia galvoti. Nereikia bijoti to šnekėti“, – mano D. Kreivys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikia labai aiškiai sakyti, kur yra raudonos ribos. Mums kinai gamina maikes, šortus, marškinėlius. Mes galime vieną pasigaminti už 50 eurų, tuo tarpu Kinijoje gaminame už tą sumą po 5-10, bet po penkių skalbimų juos reikia išmesti. Visa energetika, darbo vietos yra ten, nors čia ta pati maikutė, tie patys šortai, tie patys marškinėliai gali būti pranašesni technologiškai, gali būti naudojamos aukšto lygio medžiagos, kad produktas galėtų atlaikyti 50, 100 ar 200 skalbimų ir nieko nepasikeis. Čia mes turime grįžti“, – reziumavo ministras.

mes rusija ir kinija tikrai nugalėsim nes neturėsim už ka nei maisto nei kuro nusipirkti
Jau visai nukvako ,nori numaut paskutines kelnes ir paleis Lietuvius nuogais užpakaliais kaip Afrikoj greičiau naji rinkimai šalin konservus
Ponai ministrai patys taupykit savo resursus gyvenkit be elektros ir šilumos linkim to .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų