Nijolė Baronienė
Tarptautinės egzotinių augalų parodos „Žali horizontai“ rengėjai šiais metais kambarinių augalų mylėtojus pakvietė apsilankyti Raudondvario menų inkubatoriuje. Parodos tema – „Iš laukinių kraštų į Europą“. Tris parodos dienas buvo eksponuojamos orchidėjos, sukulentai, vabzdžiaėdžiai, bonsai ir kiti augalai.
Vieni atėjo patarimų, kiti – pasigrožėti
Saulėtą beišbėgančio rugsėjo savaitgalį pamatyti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių atvežtų augalų skubėjo kolekcininkai, auginantieji vieną kitą augalą ir visiškai jų neturintieji namuose. Daugumai buvo svarbu ne tik pamatyti, bet ir gauti kuo vertingesnės informacijos, patarimų, kaip auginti ar dauginti turimus ar parodoje įsigytus egzotinius augalus. „Žaliuose horizontuose“ eksponuojantys savo augalus jų savininkai mielai dalijosi žiniomis. Buvo ir tokių, kuriems patarimų nereikėjo. Jie atėjo pasigrožėti magišku augalų pasauliu, parodyti vaikams ir anūkams spalvų bei formų įvairovę.
Vis daugiau dalyvių
Viena iš renginio organizatorių, žinoma Lietuvoje orchidėjininkė Kristina Popovienė sakė, kad grupė kambarinių augalų entuziastų egzotinių augalų parodas rengia jau 10 metų. Ilgiau nei tris mėnesius trukęs organizacinis darbas tris dienas pateikiamas žiūrovų verdiktui. „Kasmet plečiasi ir dalyvių, ir lankytojų srautas. Parodose savo „augintinius“ demonstruoja orchidėjų, sukulentų, sanpaulijų kolekcionieriai. Prie ekspozicijos prisijungia vabzdžiaėdžių augalų, bonsų, kitų egzotinių augalų augintojai mėgėjai“, – vardijo pašnekovė. Ji priminė, kad paroda keičia ir savo vardą, ir geografiją. Dauguma jau turbūt įsiminė Vilniuje rengiamos „Augalų labirintų“ parodos vardą, o Kaune organizuojama paroda pavadinta „Žaliais horizontais“.
Atsirado dvaruose
Pirmą sykį į parodą atvyko svečiai iš Vokietijos. Jiems irgi teko kurti kompozicijas tema „Iš laukinių kraštų į Europą“. Ekspozicijos išdėstymu buvo bandyta lankytojams priminti, kokiais būdais ant Lietuvos gyventojų palangių atsidūrė daugelio mėgstami kambariniai augalai. „Likome patenkinti mūsų kolekcininkų išradingumu ir subtiliu skonio bei saiko pajautimu. Kompozicijos buvo bendros, kelių augintojų, ir vieno augintojo. Svarbiausia, kad jos atitiko parodos moto. Dvaro atmosferą parodoje kūrė prabangiais drabužiais apsirėdžiusios damos. Viena iš jų siuvinėjo kryželiu ant drobės orchidėją. Kitos kalbino lankytojus, kvietė prisėsti prie stalelių, priminė, kad prieš 200 metų pirmuosius egzotinius augalus į Europą ir Lietuvą atvežė dvarininkai. Iš dvarų ilgainiui augalai atsidūrė ir paprastų žmonių namuose. Dabar jų įsigyti gali kiekvienas norintis. Užkietėję kolekcininkai išsvajotų veislių augalus užsisako internetu ir iš tolimiausių šalių parsisiunčia paštu arba parsiveža iš kelionių.
Gausėja gretos
„Šiltos ir betarpiškos parodos būtinos, kad gausėtų bendraminčių būrys. Akivaizdu, kad susidomėjimas egzotiniais augalais Lietuvoje auga“¸ – sakė parodos organizatorė K.Popovienė. Pasak jos, betarpiškai bendraudami, augintojai dalijosi augalų priežiūros subtilumais, kolekcininkai parodoje lankytojams pasakojo, kaip jie susidomėjo augalais. Stengiamasi buvo pakalbinti kiekvieną susidomėjusįjį augalais, sužinoti žmonių nuomones ir patirtį, išrinkti gražiausią parodos augalą, įdomiausią kompoziciją. Mažųjų parodos lankytojų laukė loterija. Galbūt kuriam nors iš parodos parsineštas augalas bus pirmas būsimos kolekcijos augalas.
Gražūs ir lapai
Parodą paįvairino žinomo orchidėjininko Lutzo Roellkes iš Vokietijos viešnagė. Lankytojų dėmesį traukė individuali jo orchidėjų su labai egzotiškais Bulbophyllum ir Pholidota žiedais ekspozicija. Norintieji galėjo įsigyti iš Vokietijos atvežtų orchidėjų. Lietuvos orchidėjų augintojai parodoje stengėsi demonstruoti tokius augalus (rūšines ir veislines orchidėjas), kurių nepamatysite jokiose parduotuvėse. Nemažai dėmesio skirta ir populiariesiems falenopsiams (lot. Phalaenopsis). Jų augintojai dažniausiai įsigyja prekybos centruose, tačiau ne visi geba augalą pražydinti kelerius metus iš eilės. O greta jų miniatiūriniais įvairių formų, spalvų ir kvapų žiedeliais puikavosi rūšiniai falenopsiai. Net sunku patikėti, kad tokie augalai auga gamtoje! Raibuolių stende žiedų buvo nedaug, bet kiekvieno krūmelio lapų raštai bandė įtikinti žiūrovus, kad orchidėjos moka būti gražios ir nežydėdamos. Lietuvos orchidėjininkų draugijos narių kolektyviniame stende žiedais puikavosi Aerangis iš Madagaskaro, kvepiančios katlėjos, lankytojus gundė Spiranthes odorata pievelė. Negalima nepaminėti ir Japonijos dvasia paruošto orchidėjų Neofinettia stendo. Šios orchidėjos atkeliavo į Europą iš Japonijos XVIII a. pabaigoje. O japonų kariai, eidami į karą, jas glausdavo prie širdies kaip amuletus. Parodos tematika dar sykį priminė lankytojams, kad augalų kolekcionavimas – tai ne tik botanika, bet ir istorinės, geografinės žinios, visapusiškas akiračio plėtimas.
Į parodą su lagaminu
Sukulentų parodoje buvo daugiau nei orchidėjų (net 500), jiems buvo skirta atskira salė. Įspūdingas buvo ir vabzdžiaėdžių augalų stendas. Gražiausia parodos kompozicija pripažinta iš Marijampolės į parodą su nedideliu lagaminu atkeliavusio Algirdo Pužausko kompozicija. Ji puikiai atitiko parodos temą „Iš laukinių kraštų į Europą“. „Sename lagamine skoningai sukomponuotos rūšinės orchidėjos ir kiti augalai. Žvelgiant į augalus, matėsi, kad jie Lietuvoje auginami ne vienus metus. Vadinasi, kolekcininkas puikiai išmano jų priežiūros ypatumus, jei geba pražydinti rūšines orchidėjas. A.Pužausko kompozicija pelnytai pripažinta gražiausia“, – tikino K.Popovienė.
Dideli, maži ir mieli
Gražiausiu parodoje eksponuojamu falenopsiu pripažintas rūšinis augalas. Jį augina Miglė Suchanskienė iš Vilniaus. Pasak K.Popovienės, augalas vertas dėmesio dėl žiedų formos, žiedyno didumo, lapų spalvos. „Manyčiau, kad sutapo augalo ir šeimininko biolaukai. Juk parinkti tinkamą augalui auginimo režimą irgi reikia gebėti, reikia pajusti, ko reikia augalui“, – sakė Kristina.
audondvaryje gyvenanti Dalia Raimonda Mačenskienė į parodą atgabeno rekordininką meilenį. Jo lapų ilgis – 1 m 21 cm. Tai užfiksavo „Factum“ rekordų agentūra. Meilenis ‘Orange Souvereign’ – retos oranžinės spalvos. Augalo augintoja išdavė paslaptį, kad rekordininką tręšė raugintomis dilgėlėmis. Ji priminė, kad meileniams būtinas ramybės periodas, ir perspėjo, kad negalima nukirpti žiedstiebio, kol jis nenuvyto, nes jame esančios maisto medžiagos grįžta atgal į svogūną. Kaktusų ir sukulentų augintoja Daiva Stanionienė priminė, kad žiemą kaktusus reikia laikyti vėsiai. Tada jie džiugins žiedais. Inesa Baltmiškienė didžiavosi gražiausiu parodoje pripažintu kaktusu. „Sulcorebutia atsisiunčiau iš Vokietijos. Gyvenu nedideliame bute, tad renkuosi mažus augalus. Ypač graži šio kaktuso forma. Žydi jis nelabai įspūdingai, bet yra labai mielas“, – šypsojosi gražiausio kaktuso savininkė. Gražiausiu kaudeksiniu augalu pripažintas Arnoldo Gecevičiaus Fockea edulis, Ritos Ulinskaitės sukulentų kompozicija laimėjo antrą vietą, o keramikės Dalios Ivanauskaitės sukulentų kompozicija – trečiąją vietą kompozicijų kategorijoje.
Išgyvena netręšiami
Daug lankytojų dėmesio parodoje sulaukė kaunietės Linos Deimantavičiūtės vabzdžiaėdžiai augalai. „Man vabzdžiaėdžiai įdomūs tuo, kad jų nereikia tręšti, nes augalai pavalgo patys. Tuklės vasarą vabzdžius gaudo lapeliais. Saulašarės auga ir Lietuvoje. Jas užsiauginau iš sėklų. Saulašarės labai gražios, kai ant jų lapų blizga rasos lašeliai, – pasakojo augintoja. – Dauguma vabzdžiaėdžių mėgsta drėgną žemę. Jautrusis musėkautas auga tik Šiaurės ir Pietų Karolinoje. Saracėnija vilioja vabzdžius giliai lapų tūtose esančiu nektaru. Vabzdžiaėdžiai auga skurdžioje aplinkoje, tad prisitaikė išgyventi misdami vabzdžiais.“ Namuose L.Deimantavičiūtė turi apie 40 vabzdžiaėdžių augalų, tad gali būti rami: netyčia užklydusios musės ar kiti vabzdžiai kaipmat būna pagaunami ir „suvalgomi“. Kad tai tiesa, liudijo grobuoniškų lapelių „nasruose“ puikiai matomi vabzdžių likučiai.
Lauks kitais metais
„Žaliuosiuose horizontuose“ dalyvavo 84 egzotinių augalų augintojai, kurie pristatė daugiau nei 800 augalų bei 10 individualių kompozicijų. Paklausti, kaip vertina šią parodą, jie tikino, kad Raudondvario menų inkubatoriaus salės – puiki vieta tokiems renginiams. Tris dienas ne tik kolekcininkai, bet ir žalieji jų draugai jautė ypatingą lankytojų ir dvaro šeimininkų dėmesį. „Po ilgo ir įtempto pasiruošimo trys parodos dienos pralekia labai greitai. Organizatorių nuovargį mažina teigiamos emocijos ir lankytojų šypsenos bei padėkos. Tad nenuostabu, kad užsivėrus durims nejučia pradeda kirbėti mintis apie būsimą parodą kitais metais“, – šypsojosi K.Popovienė. Ji tikisi, kad kitais metais augalus kolekcionuojančių entuziastų bus dar daugiau, o į parodą atvežamų augalų įvairovė stebins dar labiau.
