VSD veiklos skandalą komentuoja daug kas, tačiau jo ašimi išlieka Seimo Nacionalinio saugumo komiteto atliktas tyrimas. Jo aktyvi dalyvė Rasa Juknevičienė mano, kad padaryti tik pirmieji žingsniai ir problema yra daug platesnė nei A. Pociaus asmenybė.
Lietuva, pasak konservatorės, gyvena pavojingą laiką. Apie jos požiūrį į šias peripetijas ir teiraujasi „Balsas.lt“.
- Žinoma, Jums, kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narei, pirmas klausimas apie paviešintą VSD veiklos tyrimo medžiagą. Ką pirmiausia turėtų skaityti ir į ką gilintis smalsus pilietis ar žurnalistas?
- Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kas anksčiausiai paviešinta. Į reikalus, susijusius su 11 pažymų, kurias VSD taip atkakliai vengė pateikti. Beje, mes jų vis vien reikalausim ir tai bus pagrindinis klausimas naujajam pretendentui į A. Pociaus vietą. Reikia įsiklausyti į kontržvalgybininkų liudijimus ir apie tai, kaip buvo daromas spaudimas komitetui pradėjus veiklą. Ten buvo, kaip žinom iš liudijimų, ir tokių posakių, kad reikia „išjungti“ vieną ar kitą komiteto narį, kad ir ką tai reikštų. Gaila, kad kai kurių liudijimų, kurių įrašai daryti VSD patalpose, „atsitiktinai nesigirdi“. Bet pakanka ir to, kas yra. Galima pasiskaityti, kaip VSD vadovybė visą naktį spaudė V. Damulį prieš jam liudijant komitete.
- Kodėl būtent ši dalis?
- Ten, vėliau skaitant ir kitą paviešintą medžiagą, išryškės visa schema: kaip VSD užvaldžiusi grupuotė kūrė ir įgyvendino savo planus. Visa „GAZPROM“, „Dujotekanos“, Albino Januškos ir Rimando Stonio veiklos schema ten labai aiškiai išryškėja. 2006 spalio mėnesio liudijimai, pvz., labai svarbūs. Svarbu žinoti, kad skirtingi padaliniai – kurie abu sugriauti – atskleidė tą patį paraleliai. Net nebendraudami, kaip ten dažnai pas juos ir būna.
- Čia kalbame apie kontržvalgybą ir ekonominę valdybą, kuriai vadovavo V. Pociūnas?
- Būtent. Nors dabar nušalintas kontržvalgybos pareigūnas, anksčiau dirbęs su Vytautu Pociūnu ir tarsi konfliktavo su pastaruoju, tačiau mes matom, jog „Dujotekanos“ ir su ja susijusios grupuotės problemas jie matė panašiai. Dvi skirtingos valdybos, vykdydamos atskirus ir savarankiškus tyrimus (abi iš esmės dabar sugriautos), priėjo prie tų pačių išvadų. Skaitykite nušalinto pareigūno liudijimą spalio mėnesį. Ten ir kalbama apie tai, kad valstybėje susidarė grupuotė, kuriai ir prireikė užvaldžius departamentą pastatyti ten savus žmones – ypač valdybų viršininkų lygyje.
- Dėl tų konfliktų V. Pociūno valdyboje. Įdomu štai kas – Arvydas Pocius ir jo šalininkai daug kalba apie tai, kad visos problemos prasidėjo dėl to, kad į Gudiją išsiųstas ir žuvęs pareigūnas buvo „negabus vadybininkas ir organizatorius“. Medžiaga, tuo tarpu, rodo, kad pati VSD vadovybė netgi toleruodavo valdybos viršininko ir pavaduotojo teikiamas alternatyvas ir panašius dalykus. Kaip koks Seimas. Kaip ten su pačios A. Pociaus aplinkos vadyba?
- VSD vadovybės veikla, žiūrint iš šalies, yra vadybinė tragedija. Tačiau manau, jog tokiu būdu valstybės ekonominius pagrindus turėjusi saugoti V. Pociūno valdyba buvo sužlugdyta tyčia. Tokio masto išsidirbinėjimo neįmanoma įsivaizduoti. Buvo tyčia didinama įtampa. Taip – V. Pociūno ir pavaduotojo nuomonės galėjo nesutapti, bet viskas iš vadovybės pusės daroma, kad valdybą sugriauti, nes taip reikėjo R. Stoniui ir kompanijai.
- Turite omeny metus trukusį stebėjimą, kaip „valdyba tampa nedarbinga“?
- Taip. Tada jau arba būtų keičiamas vadovas (motyvuotai), arba jis būtų vienareikšmiškai palaikytas. Pagaliau – tai statutinė organizacija. Dėl tų visų „vadybinių velionio V. Pociūno trūkumų“, tai man daugiausia įstrigo prieš tai buvusio viršininko Lino Petronio žodžiai. Jis klausė: „Jei žmogus priešiškam Visagine sugebėjo kažkada iš nieko sulipdyti skyrių – tai gal nėra visiškas nulis?“ Pagaliau, aš dabar Seimo komitete matau, kokie žmonės ateina aptarinėti energetinių šalies saugumo klausimų po V. Pociūno. Buvo ir naujasis pavaduotojas, ir viršininkas. Jiems net GAZPROM‘o atėjimas į Latvijos energetiką, kuriant alternatyvą mūsų naujam atominiam projektui,– „nieko blogo“, latvių galimas atsisakymas dalyvauti projekte – irgi „nieko blogo“. Tiesą sakant, atrodo, jie išvis mažai ką tesusigaudo. „Plaukioja“ ir tiek. Vienas jų net tiesiai ir pasakė: „Nesigaudau energetikoje“. Štai tokie „blogo“ V. Pociūno pakeitimo rezultatai.
Dar reiktų atkreipti dėmesį į Dariaus Jurgelevičiaus atėjimą. Užsienio reikalų ministerija deleguoja pareigūną į VSD. Logiškas interesas – turėtų kuruoti užsienio reikalus. Gal žvalgybos sritis niekad pas mus nebus labai didelė (sutinku su tais, kurie taip teigia), bet visgi – kodėl jis, Januškos draugas, iškart paskiriamas kuruoti tai, kas greičiau priklausytų daugiausia Ūkio ministerijos sferai – energetika ir tranzitu besidominčią trečiąją valdybą? Pagal tai, ką išsiaiškinome, mano atsakymas vienas – jis turėjo „išvalyti struktūrą“, sustatyti į postus tuos žmones, kurie darys išvadas tokias, kokių reikės ir t.t. Rezultatai tokie ir yra. Vadovybė V. Pociūno valdybą pjudė sąmoningai. Padarė, kad padalinys sugriūtų, ir džiaugėsi galėję sukišt savo žmones.
Dar viena pažyma, kurią pateikti „valstybininkai“ labai bijo – dėl Kauno termofikacinės elektrinės. Esmė, tiesa, atsiskleidžia ir per liudijimus. R. Stonys suprato, kad keičiantis GAZPROMO politikai, į „Dujotekaną galima žiūrėt kaip į beveik praeitą etapą. GAZPROM dujomis greitai galės prekiauti tik jos pačios antrinės įmonės. Tokia Lietuvoje bus būtent Kauno termofikacinė elektrinė. „Lietuvos dujos“ nelabai tinka, nes ten dar yra ir vokiečiai, tvarkantys visą vadybą. Tad R. Stoniui ir reikėjo žūtbūt įsitvirtinti Kauno termofikacinėje elektrinėje, išstumiant Stasiukyną ir visus kitus. Būtent todėl, aiškinantis santykius su kitais pretendentais, ir reikėjo panaudoti VSD tam, kad padėti perimti šį objektą. Tuo turėjo pasirūpinti Albinas Januška.
- Kada visi VSD užvaldymo procesai prasidėjo?
- Tikrai dar iki A. Pociaus ar D. Jurgelevičiaus. Man nemalonu taip sakyti, bet privalau – prie Mečio Laurinkaus. Tada mes – net ir V. Landsbergis – buvome pastatyti prieš faktą. V. Adamkaus patarėjas buvo Albinas Januška ir mums tiesiog buvo pateikta M. Laurinkaus kandidatūra. Negi balsuosi prieš partijos kolegą, apie kurį nieko blogo nežinai? Iš kur žinot – kas kaip ir ką šnekasi pirtelėse ar dar kažkur? Konservatoriai balsavo net ir už A. Pocių. Dėl to jau atsiprašiau Lietuvos žmonių...
- Kaip VSD užvaldymas ir tai dariusios grupuotės įtaka atsiliepė politiniam, parlamento gyvenimui? Kas apie tai paaiškėjo tyrimo metu?
- Įdomus kad ir toks dalykas – Darbo partijos byla. Tie patys pareigūnai, kurie dabar išvadinti „kurmiais“ ir išvaikyti, tyrė šią bylą. Pasak jų, ji realizavimui buvo paruošta labai seniai. Dabartinė byla, kuri jau prokuratūroje, yra atšaka seniai – nuo 2001m. vykdyto tyrimo. Tada buvo ne „Dujotekana“, buvo „Stella vitae, „Itera“. Iš šių tyrimų Darbo partijos byla ir išaugo. Kaip liudija VSD pareigūnai, jie dar 2005 m. ir žodžiu, ir raštu bombardavo A. Pocių prašymais leisti realizuoti bylos medžiagą. Tuo metu ir Darbo partija dar buvo valdančioji, V. Uspaskichas buvo ministras. Vadovybė neleido nieko daryti, jie ir pakluso – juk statutiniai pareigūnai. O juk galėjo būti sunaikinta ir juodoji buhalterija, kiti įrodymai... Paskui viskas jau ten labai skubiai pasikeitė. Vos ne naktį sušaukė visus ir liepė skubiai daryti – pasiruošus ar ne – nebesvarbu. Iškart po to, kai žlugo ankstesnė koalicija ir A. Paulauskas nebebuvo Seimo pirmininku.
- Bet juk valstybininkai bandė sakyti, kad VSD veiklos tyrimas – Darbo partijos kerštas?
- Bandė. Ir manau, kartu bandė spausti ir pačią Darbo partiją. Ne visai sėkmingai, nes šios frakcijos atstovai komitete dirbo tikrai sąžiningai. Tos imituojamos „valstybininkų“ kovos su Rusijos įtakomis yra komedija ir akių dūmimas. Visi tie stumdymaisi, kai „kalasi“ Stella Vitae ir Dujotekana, A. Paulauskas ir V. Uspaskichas, R. Stonys ir dar kažkas – yra kovos tarp tų pačių prorusiškų jėgų. Lietuvoje – GAZPROMO pinigais siekiama sukurti valdomos demokratijos modelį, kur, pavyzdžiui, A. Paulauskas galėtų vaidinti kad ir dešiniojo vaidmenį, o jam oponuotų kiti prorusiški politikai.
Beje, tyrimo metu, mums buvo daromas psichologinis spaudimas ir mėginama įteigti, neva A. Januška ir jo bendražygiai yra ne kas kita kaip labai gerai užmaskuoti Vakarų ir NATO užduočių vykdytojai, reikalingi silpninti Maskvos įtakai. Jei mes, pasak oponentų, kuriame sąmokslo teorijas, tai čia tada kas?
Kalbant apie V. Uspaskichą, jis buvo net mažiau pavojingas už dabartinę įsitvirtinusią grupuotę, nes neturėjo tokių svertų valdyti Lietuvos institucijas. Dabartinė – „valstybininkų“ kompanija kur kas galingesnė.
- Tai ar tiesa, kad po to, kas įvyko VSD pastaraisiais metais, esame iš esmės patogi – neapsaugota valstybė bet kam, kieno interesai ne visai draugiški?
- Žinoma. Išgyvename pavojingą laikotarpį. Šiandien gi nestovi tankai palei sieną. Lietuvą ateinama užvaldyti iš vidaus – per energetiką ir jos pačios struktūras. Nepatogu čia vartoti „finliandizacijos“ termino, nes mums toli iki Suomijos. Tad reikia kalbėti tiesiog apie užvaldymą. Ko reikia norint su tuo kovoti? Kontržvalgybos. Šiandien išvaikytųjų kontržvalgybininkų vietoje dirbantys žmonės atlieka tik kosmetinį darbą. Tai tas pats, kad visą kūno priežiūrą suvesti į dantų išsivalymo ryte procedūrą.
- O konservatoriams dera remti „Dujotekanos“ vyriausybę?
- Labai geras klausimas. Tada, kai apsisprendėm remti,– nežinojom. Dabar žinom. Tas pavadinimas atsirado dabar...
- Sutinkat, kad toks pavadinimas tikslus?
- Taip. G. Kirkilo laikysena VSD skandalo metu, jo prisirišimas prie skandalo herojų – ypač Albino Januškos – leidžia taip sakyti. Kyla klausimas – kas vietoj to. Yra daug svarbių Lietuvai projektų, pasiekusių Seimą. Pavyzdžiui, mūsų pačių iniciatyva įgyvendinamas siekis turėti atominę elektrinę. Mes neatsižadame savo opozicinių funkcijų ir manome, kad atsiradęs žinojimas – su kuo turime reikalą – padės įtakoti procesus teigiama linkme. Dabartinė Seimo sudėtis mums beveik nepalieka alternatyvų. Tai ir atsakomybės klausimas. Žmonės mato viską ir, manau, atsirinks.
- Ko reikalausite iš kandidato į VSD vadovus, išskyrus jau minėtas pažymas?
- Reikalausim pažymų, kelsim klausimą dėl pavaduotojų, klausim apie išvarytus pareigūnus, o svarbiausia tai, kad naujasis vadovas turės bendradarbiauti toliau, nes tyrimas nebaigtas. Tai, ką padarė komitetas,– tik pradžių pradžia.
Kalbino Tomas Čyvas.
