Lengvo uždarbio besivaikančios lietuvaitės ryžtasi viskam - netgi nutekėti už pirmąkart matomo trečiųjų šalių piliečio. Paaiškėjo, kad kas dešimta tokia Lietuvoje registruota santuoka - fiktyvi. Tačiau su šiuo reiškiniu susiduriantys specialistai tvirtina, kad tai atsisuka prieš pačias tautietes - jos vėliau lieja ašaras tapusios smurto aukomis ar sutuoktinių įkaitėmis.
1 iš 10 santuokų - apgaulė
Interneto skelbimų portalai mirga nuo neįtikėtinų pasiūlymų lietuvaitėms per kelias valandas užsidirbti tūkstančius litų. Tereikia sudaryti santuokas su trečiųjų šalių piliečiais. Tuo susidomėję Migracijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai išaiškino stulbinančių faktų: kone kas dešimta mūsų piliečių santuoka su užsieniečiais yra fiktyvi. Mat vien 2010-aisiais, patikrinę 100 tokių santuokų, 10-čia atvejų nustatė, kad jos sudarytos tik siekiant abipusės naudos.
Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis tvirtino, kad asmenys iš trečiųjų šalių taip siekia įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje. Anot jo, vien Vilniaus mieste 2010-aisiais nustatyta 10 tokių sukčių: 4 gruzinai, 2 pakistaniečiai, armėnas, baltarusis, rusas ir kinas. Šiemet per du mėnesius jau atsirado dar du mulkintojai, dar 8 “šeimos" įtariamos sukčiavimu.
Meilužiai nesusišneka
“Įtarimų kyla jau jiems atvykus pas mus tvarkytis dokumentų. Būna, kai sutuoktiniai net nesišneka tarpusavyje, nes vienas kito visiškai nesupranta. Dažnai būna ir didžiulis amžiaus skirtumas. Bet kai kasdien pereina daugybė žmonių, tokie atvejai nesunkiai pastebimi - kilus įtarimams, visada juos tikriname, bendraujame su artimaisiais, po truputį išaiškėja, kad jie neveda nei bendro ūkio, nei turi kitų šeimos požymių, kad santuoka buvo tik už pinigus. Bet neretai nutinka ir taip, kad lietuvaitėms ir nesumoka už “paslaugą„ - buvo toks Gruzijos pilietis“, - prisiminė G.Bagužis.
Pasak pareigūno, nuo tos akimirkos, kai tik santuokos pripažįstamos fiktyviomis, užsieniečiams naikinamas ir leidimas gyventi Lietuvoje, taigi ir Europos Sąjungoje. Tad jie siunčiami iš Lietuvos. G.Bagužis spėjo, jog Vilniaus atvejai sudaro tik vos trečdalį visų fiktyvių santuokų.
Įvaizdis sugadintas
„Neabejoju, kad ypač nemažai tokių yra Klaipėdoje. Tiesa, mums uždėjus leteną bent jau Vilniaus mieste jie “nepraeina“. Tačiau turime problemą, kai išvažiuoja lietuvaitės ir susituokia užsienyje, arba atvyksta susituokti į Lietuvą, tuomet tie užsieniečiai gauna leidimus gyventi ir taip pat išvyksta į užsienį - tokiu atveju negalime sukontroliuoti, ar jie gyvena kartu, ar ne. Sukame galvas, bet niekas ES apie šią problemą negalvoja, kad būtų suteikta galimybė, pavyzdžiui, nusiuntus raštą patikrinti, ar ta santuoka - ne fiktyvi", - dėstė problemas jis.
Sostinės Migracijos tarnybos vadovas atskleidė, kad už tokią “paslaugą" sukčiaujančios nuotakos gauna nuo 7000 litų.
“Tai - vidutinė suma, kita, aišku, gali ir mažiau gauti - priklauso nuo žmogaus mentaliteto. Bet apie pasekmes negalvojama: pinigus pasiėmiau, ir pasaulis man atviras. O praėjus kiek laiko, jei moteris nori ištekėti, ji to padaryti nebegali, nes pakistanietis ar gruzinas išvažiavo ir jo surasti neįmanoma. Nes imigrantams Lietuva - visiškai neįdomi šalis. Ji - tik tranzitas. O žmogus, gavęs Lietuvoje išduotą leidimą, jei yra sulaikomas, tarkime, už nusikaltimą, laikomas Lietuvos atstovu. Tad aišku, kad jie paklaus, kodėl duodate tuos leidimus gyventi", - apie pasekmes Lietuvos prestižui pasakojo jis.
Meilė “perdega"
Dėl fiktyvių santuokų, kuriose dalyvauja mūsų tautietės, neretai sublizga ir Airijos dienraščių antraštės. Viena plačiai aprašytų istorijų, kai 27-erių paskistaniečiui Muhamadui Šafi uždrausta vesti lietuvaitę. Jis buvo atvykęs į Airiją kaip kriketo žaidėjas į mistines varžybas su dar 20 kolegų, kurių vizos galiojo savaitę.
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis tvirtino, kad Airijoje, pavyzdžiui, ši problema mažesnė nei Didžiojoje Britanijoje, tačiau apie siūlymus sudaryti fiktyvias santuokas jis teigė girdėjęs.
“Airijoje imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius mažesnis. Be abejo, yra pasislėpusių, kurie susituokė fiktyviai, už pinigus, niekas to nereklamuoja. Žinau tokių atvejų, kai merginos tuokiasi neva iš meilės, nors aplinkiniai pagrįstai įtaria, kad ta “meilė„, bent jau tam trečiosios šalies piliečiui, atsiranda iš išskaičiavimo, atsiveriančių galimybių čia dirbti“, - pasakojo A.Teišerskis.
Anot jo, panašios momentinės santuokos, kai tuokiamasi vos susitikus, dažnai baigiasi liūdnai, o gimę vaikai neretai nemoka nė žodžio lietuviškai.
“Yra susituokusių lietuvių ir su afrikiečiais, ir su arabais. Aišku, yra visokių variantų, greitų skyrybų. Yra kultūriniai skirtumai, jei nė vienas nebando prisitaikyti, aišku, tai išlenda. Buvo net tokių atvejų, kai mama lietuvė atvedė 7-8 metų vaiką į sekmadieninę mokyklą, o vaikas nemoka nė žodžio lietuviškai. Nors net angliškai gimtoji kalba vadinama “mamos kalba„. Vienintelis motyvas mokytis lietuviškai - vaikas nesusišneka su seneliais“, - tvirtino bendruomenės pirmininkas.
Didžiosios Britanijos pietų Londono bendruomenės pirmininkė Rita Čepaitienė teigė negalinti nepastebėti, kad turkai, pakistaniečiai bei kiti trečiųjų šalių piliečiai nuolat šaudo akimis į lietuvaites ir peršasi joms.
“Tai vyksta ne tik Anglijoje. Net ir Stambule, Turkijoje, mano pažįstamos pasakojo, kad vienas vyrukas neva įsimylėjo, kvietė atvažiuoti, tik moteris suprato, ko jam iš tiesų reikia. Nors jie tikrai moka apsukti moterims galvas - jie švelnūs, malonūs. Pasekmės - būna, kad ir išsiveža arba apkrauna vaikais, o elgesys sumainius žiedus pasikeičia kardinaliai. Dėl skelbimų - galbūt jų tiesiog nežiūriu, todėl nepastebiu. Bet dėl fiktyvių santuokų už pinigus skaičių - net neabejoju, kad jie yra dideli", - sakė R.Čepaitienė.
Dovanos - būrys vaikų
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotoja Beatričė Bernotienė sakė neturinti informacijos, kiek per 15 metų - tiek gyvuoja centras - pabėgėlių sudarė santuokas. Tačiau nemažai jų turi vaikų su lietuvėmis, kurioms tokie “vyrai" tapo našta.
“Aišku, neatmetama galimybė, kad yra ir fiktyvių santuokų. Bet “meilių„ užsimezga nemažai, atsiranda vaikų. Tikrai žinau, yra atvykėlių iš Irako, Indijos, Afganistano, Čečėnijos, Pakistano, kurie turi vaikų su lietuvėmis. Nežinia, ar jie tuokiasi. Dar kitas klausimas - ar jie čia atvažiuoja būdami vieniši, ar ne. Čia jie atsiunčiami iš Pabradės, todėl jie jau turi sprendimą dėl prieglobsčio, tad iš esmės jiems jau suteikta ir teisė keliauti po Šengeno valstybes, tik ne visur jie gali dirbti“, - aiškino B.Bernotienė.
Užsieniečių registracijos centro (URC) Pabradėje vadas Robertas Petraitis tvirtino, kad santuokų patekę į URC negali sudaryti dėl paprastos priežasties - jie dažniausiai neturi jokių legalių dokumentų.
“Rukloje, kai jiems duodami leidimai gyventi, jie jau gali daryti ką nori. O yra noras tapti ES piliečiais, pavyzdžiui, Nigerijos piliečius išsiunčiame - jie vėl grįžta. Aišku, problema dėl fiktyvių santuokų egzistuoja visoje Europoje, tad ji turi būti ir Lietuvoje. Bet “meilių„ yra ir pas mus - užsieniečiai gali išeiti kelioms dienoms, tai turi net ir sugyventines. Vienas irakietis, gyvenęs Lietuvoje 11 metų, turėjo vaikų, bet tos lietuvaitės, kurios jį “mylėjo“, vėliau net prašė neišleisti jo iš centro, nors prieš tai apie pasekmes nepagalvojo. Tik po visko ieško užtarimo pas mus. Nes pas juos moteris pirmenybę turi tik einant per minų lauką. Buvo taip, kad tie mūsų gyventojai parduotuvėje dirbančias merginas persekioja, vakarais net sumuša, nes pavydi, kad klientams šypsosi", - įsimylėjėlių likimus nušvietė jis.
Anot R.Petraičio, net ir gimus vaikams, vadinamieji “nelegalai" negauna teisės nuolat gyventi Lietuvoje - tik jų vaikai tampa Lietuvos piliečiais.
“Jie neturi pajamų, todėl nėra ir iš ko priteisti alimentų. Jie yra viskuo aprūpinti, o grynaisiais gauna tik 35 litus per mėnesį, tai apie kokį nors vaikų išlaikymą net nėra ko kalbėti", - tvirtino URC vadas.
Melu gyvenimas nekuriamas
Brolis ASTIJUS - Kunigas pranciškonas: "Kiekvienas žmogus atsako už save prieš Dievą, prieš savo artimą ir valstybę, kurioje gyvena. Esu ramus bent dėl to, kad bažnytinių fiktyvių santuokų sudaryti yra neįmanoma, nes vien parengiamieji kursai trunka kelis mėnesius, užsieniečiai net tikrinami arkivyskupijoje. Aišku, dėl civilinės metrikacijos yra lengviau. Bet kai krikščionis tai daro dėl pinigų, išskaičiavimo, tai yra nuodėmė, apgaulė, nusižengimas valstybei, tai melas ir mes to niekada nepateisinsime.
Antras dalykas - moralės. Suprantu, kada žmogus suklysta iš silpnumo, tada jis ne tiek yra kaltinamas. Bet čia jis tiesiogiai dalyvauja aferoje, kuriai apibūdinti nėra žodžių. Vienokiu ar kitokiu būdu gyvenime tai atsilieps. Jei ta mergaitė norės kada nors vėl susituokti, ką tada sakys jaunikis? Sakysi, buvai susituokusi fiktyviai, bet ar jis žino, kaip buvo iš tiesų? Žmogus taip griauna ir savo ateities planus dėl trumpalaikės naudos. Žmogus savo gyvenimą kuria gerais darbais, natūralu, kad taip gyvenimo nesukursi."
Laimė nuperkama tik akimirkai
Raimundas MILAŠIŪNAS - psichoanalitikas: "Žmonės, siekdami pinigų, aukoja savo kažkokią dalį. Tik įsivaizduoju, kad tos merginos gana gudrios, turi ribas, kiek gali ir kiek nebegali eiti. O kai parodomas pavyzdys, kad galima lengvai gauti pinigų, kas nors visada ant to pakibs. Nes mūsų visuomenėje būdingas tikėjimas, kad galima be jokių pastangų ir pasekmių gauti pinigų. Nes net ir anuliavus santuokas tos merginos savo juk jau gavo.
Merginos nepagalvoja ir apie ateitį, kai kada nors norės turėti normalią santuoką, nes kažkoks antspaudas jau yra uždėtas. Jos labai stipriai rizikuoja, nes dingus sutuoktiniui pripažinti jį “nežinia kur esančiu" labai sudėtinga. Jos nepagalvoja, jog savo savivertę pastato ant kortos. Tai net kvepia kažkokiu mazochizmu, avantiūrizmu, galvojimu, kad gyvenimas vyksta tik šią minutę."
O dėl to, kad lietuves traukia užsieniečiai, turime kaltę prisiimti ir mes, vyrai. Nes nuo mažens, tai, kas leidžiama berniukams, draudžiama mergaitėms. Joms tai skatina agresiją, pyktį ant vyrų, o tie patys vyrai užaugę nori likti princais. Todėl iš kitos kultūros atsiradę asmenys yra gundantis, viliojantis dalykas, nes merginos gauna labai daug dėmesio. Tačiau vėliau kultūriniai skirtumai išlenda visu smarkumu - apie tai reikėtų pagalvoti šaltu protu.Moterų santuokos Lietuvoje su ne ES piliečiais 2009 m. Iš viso - 2338
Su šių šalių piliečiais:
49 Pakistano
25 Egipto
19 Libano
15 Alžyro
14 Maroko
14 Azerbaidžano
13 Nigerijos
7 Afganistano
4 Kinijos
3 Armėnijos
