Baigiasi dar vieneri metai, kuriuos pragyvenome atkurtoje laisvoje Lietuvoje. Tačiau nuotaikos, deja, nėra optimistinės. Dar jaučiame krizės padarinius, išgyvename savos valdžios klaidų pasekmes, praradome pasitikėjimą vieni kitais, o kartu ir viltį, jog gyvenimas mūsų šalyje ims gerėti.
Masinė mūsų artimųjų, draugų emigracija tampa kasdienybe, tačiau valdžia, kurios pareiga imtis ekonominių, socialinių priemonių šį procesą stabdyti, bejėgiškai stebi tautos išsikraustymą. Iš šalies išvažiuoja šimtai tūkstančių darbingų žmonių, kurie gyvybiškai būtini ekonomikos atsigavimui. Žmonės bėga svetur iš nevilties, matydami valdžios abejingumą savos šalies ateičiai.
Emigruojančius žmones galima suprasti ir pateisinti, nes politikų pažadų vaikams ant stalo nepadėsi ir jų mokslams aitvarai pinigų nesuneš. Šį procesą sustabdyti galėtų tik aiški, apgalvota ekonomikos augimo skatinimo politika, aukštojo mokslo reformos, kurios atvertų galimybę gabiems kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems jaunuoliams gauti studijoms valstybės finansavimą. Negriaunant studentų krepšelių sistemos būtina taisyti klaidas, kai dėl finansavimo konkuruoja visiškai nesusijusių profesijų studijų programos, o svarbiausios ūkio šakos lieka be būsimų specialistų. Pvz., į zootechniko specialybę per praėjusius du metus tepriimta 15 moksleivių, iš kurių dalis nebaigs studijų, dalis nenorės dirbti žemės ūkyje ir pan. Vadinasi, per keletą metų paruošime tik keletą specialistų, kurių gyvulininkystės sektoriuje jau dabar trūksta. Pažymėtina, kad Lietuvoje trūksta ne tik zootechnikų, bet ir veterinarų, agronomų, žemės ūkio inžinierių ir t.t.
Ekonomikos vadavimasis iš krizės ir žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimas tarytum atsitrenkia į beatodairišką valdžios norą mažinti išlaidas ir toliau nemažinti mokesčių. Pabandžius mažinti mokesčius, grąžinti sumažintas pensijas valdžia virkauja, jog nėra pinigų, tačiau ta pati valdžia švaisto milijardus beviltiškam, ekonomiškai nuostolingam naujos atominės elektrinės projektui. Šiandien atomines elektrines stato tik tie, kurie valdo urano žaliavas arba yra labai turtingi ir gali sau leisti milijardinius nuostolius dėl didėjančių energetinių poreikių patenkinimo. Mes gi turime milžiniškus bioenergetikos išteklius, kurių Lietuvos poreikiams tikrai užtektų, tačiau vietoj to, kad skatintume vėjo, vandens , biodujų ir aišku biomasės naudojimą energijos gamybai, švaistome laiką ir ant būsimų kartų pečių kėsinamės užkrauti milžiniškų skolų naštą bei didžiules elektros energijos kainas.
Smulkiojo ir vidutiniojo verslo rėmimas taip ir liko tuščiais lozungais. Savivaldybės bandė pagelbėti pradedantiesiems verslą įsteigiant Verslo centrus, bet ir juos užsimota sunaikinti nebeskiriant biudžetinio finansavimo.
Lietuva gali didžiuotis savo meno, kultūros žmonių pasiekimais. Profesionalus, megėjiškas menas, tautinės tradicijos, tūkstančiai meno kolektyvų... Po “naktinės" mokesčių reformos kūrėjai buvo apkrauti mokesčiais. Mėgėjiškas menas atsidūrė podukros vietoje: nei paramos, nei dėmesio, nei deramo įvertinimo, beliko vienas entuziazmas...
Stebina opozicinių parlamentinių partijų paaiškinimai, esą jie neturi galimybių įtakoti situaciją. Valdančioji Seimo dauguma dar pavasarį atsidūrė mažumoje, o tai reiškia, jog be opozicijos pagalbos nepajėgi priimti svarbiausių sprendimų. Neeiliniai rinkimai krizės laikotarpiu bet kuriai valstybei nėra geriausias variantas, kita vertus mažumos vyriausybė krizės metu yra pats lanksčiausias variantas, nes tokiu atveju opozicija gali siekti kompromisų ir teisingiausių sprendimų.
Deja, opozicija vadovaudamasi savo politiniais išskaičiavimais, atsuka nugaras pasimetusiai valdžiai. Žinoma, opozicijos reitingai kyla, tačiau kyla rimtų abejonių, ar šiai opozicijai atsidūrus valdžioje Lietuvos žmonės sulauktų reikalingų reformų. Kai 2010 m. kovo mėnesį valstiečiai liaudininkai parėmė valdančiąją koaliciją, politologai ir opozicijos lyderiai mums prikabino “politinių savižudžių" epitetą. Tačiau būtent valstiečiai liaudininkai, teturintys 3 Seimo narių mandatus, apsisprendė kritišku momentu remti valstybę, o ne krautis politinius dividendos, tuščiai kritikuojant valdančiųjų darbus. Mes niekada nerėmėme valdžios, mainais nereikalavome ir negavome jokių postų, tiesiog įsipareigojome netrukdyti dirbti valdžiai tol, kol ji bandys taisyti savo pačios padarytas klaidas, priiminės būtiniausius sprendimus.
Valstiečiai liaudininkai iškėlė 15 reikalavimų, kurių įvykdymas turėjo pagerinti situaciją šalyje. Savivaldybėms buvo grąžinta milžiniška valstybės skola, panaikinti kai kurie “naktinės" mokesčių reformos sprendimai, išpręsta dalis kaimo mokyklų, rajonų ligoninių finansavimo problemų, išliko PVM lengvatos vaistams, šildymui. Laikinai pavyko atmesti pasiūlymus dėl pensijinio amžiaus ilginimo. Deja, mūsų Seime per mažai, kad būtų pavykę daugiau nuveikti šalies labui, o valdžia sudaryta iš skirtingų partijų, kurioms ne visi mūsų reikalavimai pasirodė priimtini. Prieš mėnesį paramos sutartis su valdančiaja koalicija buvo nutraukta, bet tai nereiškia, jog dabar elgsimės kaip didžiosios opozicinės frakcijos. Mes nebūsime abejingi Lietuvos žmonėms, todėl su valdančiasiais bendrausime, įrodinėsime, siūlysime, derėsimės...
Valstiečiai liaudininkai visuomet laikosi moralės principų, o savo politines ambicijas yra pasiruošę paaukoti šalies žmonių labui. Artėja savivaldybių rinkimai ir nuo jų baigties taip pat priklausys, kokia bus mūsų visų gyvenimo kokybė. Valstiečiai liaudininkai savivaldoje yra viena stipriausių politinių jėgų. Ignalinos, Jonavos, Kupiškio, Panevėžio, Šakių, Šilutės, Ukmergės rajonų merai, Panevėžio miesto, Ignalinos, Joniškio, Radviliškio, Lazdijų rajonų vicemerai, nemažai savivaldybių administratorių, jų pavaduotojų, seniūnų... Aišku, savaime skaičiai nieko nereiškia, svarbiausia yra šių žmonių nuveikti darbai. Sutvarkyta miestų, miestelių, kaimų infrastruktūra, renovuoti viešieji pastatai, naujos visuomenei reikalingų objektų statybos, tvarkomos gatvės, skverai, keliai... Negaišindamas laiko konkretiems pavyzdžiams minėti, aš tiesiog pakviesčiau užeiti į valstiečių liaudininkų interneto svetainę, kurioje galima pamatyti, kas nuveikta kiekvienoje konkrečioje savivaldybėje.
Valstiečiai liaudininkai pirmieji išdrįso sukilti prieš monopolijas šilumos ūkyje. Ukmergės rajono savivaldybei perėmus šilumos ūkį iš privačios kompanijos, šilumos kainos buvo sumažinti iki 25 procentų. Pigiausia šiluma Lietuvoje tiekiama Ignalinos rajono savivaldybėje, kur valstiečių liaudininkų meras teisingai pasirinko biomasės naudojimą šilumos gamybai. Tuo keliu eina visi valstiečių liaudininkų vadovaujami rajonai.
Manau, svarbiausi ir išskirtiniai valstiečių liaudininkų bruožai yra jų ūkiškumas ir politinė tolerancija. Gavę žmonių pasitikėjimo mandatą ir galimybę veikti, jie savivaldoje triūsia įdėdami maksimalias pastangas. Matyt todėl valstiečių liaudininkų merai vadinami amžinaisiais, nes išskirtinis ūkiškumas,atsidavimas savo darbui atneša svarius rezultatus ir imponuoja žmonėms.
Tikrai nenoriu pasakyti, kad tik valstiečių liaudininkų merai pasižymi tokiomis savybėmis, tačiau analizuojant situaciją savivaldybėse matyti, jog daugelyje vyrauja politinės kovos, neleidžiančios koncentruotis darbui. Kai kuriose savivaldybėse akivaizdžiai trūksta ūkiškumo, o kartais paaiškėja ir valdančiųjų korupcijos faktai.
Valstiečiai liaudininkai visada buvo už merų ir seniūnų tiesioginius rinkimus, tokiu būdu valstiečiai liaudininkai dar gerokai sustiprintų savo įtaką savivaldybėse. Tokiam pasiūlymui pasipriešino didžiosios Seimo frakcijos, tad dabar tik nuo jūsų sprendimo rinkimuose priklausys, kiek valstiečiai liaudininkai turės vietų savivaldybių tarybose ir galės prisiimti atsakomybę už savivaldos darbą.
Kviečiu visus nepraleisti progos pradėti keisti padėtį mūsų šalyje ir aktyviai dalyvauti Savivaldybių tarybų rinkimų kampanijoje. Ateikite, patarkite, padėkite, įsijunkite į bendraminčių gretas, nes niekas kitas, apart mūsų pačių, padėties savo šalyje nepakeis. Jei visi išvažiuosime, neisime, nekovosime, tai šalis toliau skęs abejingumo liūne.
Kviečiu savivaldybių tarybų rinkimuose nebalsuoti už mane, Paksą, Butkevičių, Kubilių, Masiulį ir pan. Rinkitės žmones, kurie kandidatuoja jūsų savivaldybėje, vertinkite jų galimybes, sugebėjimus, nes ne patijų lyderiai spręs jūsų kasdienes problemas, ne jie turės jums tarnauti artimiausius ketverius metus. Tai labai ilgas laikotarpis ir bloga valdžia gali gerokai apsunkinti Jūsų gyvenimą. Neleiskite savęs papirkinėti!!! Yra politikų, kurie bandys Jus įtraukti į užburtą ratą, kada prieš rinkimus padalinę dovanų, po rinkimų jie bando su kaupu atgauti visas savo išlaidas ir tai daro Jūsų sąskaita. Neleiskite savęs išnaudoti politinio šantažo būdu, kuomet į partijas verčiami stoti žmonės, norintys gauti net ir mažiausiai apmokamą valdišką darbą. Niekada nesmerkiau tų, kurie prieš tokį spaudimą neatsilaiko, tačiau rinkimuose siūlau šluoti lauk tuos politikus ir partijas, kurie suteiktomis administracinėmis galiomis naudojasi tenkinant savo asmeninius poreikius. Džiaugiuosi, kad valstiečių liaudininkų gretose nėra žmonių, kurie pirktų rinkėjus ar naudotų kitas neleistinas priemones. Mes esame iš tų pačių kaimų, miestelių, miestų kaip ir Jūs visi, tad veikdami kartu sugebėsime pakeisti mūsų gyvenimą taip, kad Lietuva mums taptų pati geriausia, gražiausia, svarbiausia šalimi pasaulyje...
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Ramūnas Karbauskis
