Sveikatos apsaugos ministras Veryga ir ekspertai iškviesti į prezidentūrą. Esą dalis siūlomų pertvarkų gali prieštarauti Konstitucijai, riboja konkurenciją, trūksta skaidrumo atsirenkant, kurias ligonines regionuose finansuoti toliau, o kurioms liepti persitvarkyti.
Nors premjeras tikina nesuprantantis, kodėl Prezidentei sveikatos reforma gali neįtikti
Bet po diskusijos Sveikatos apsaugos ministras daug vilčių, kad reforma gaus prezidentės palaiminimą, nebeturi.
Reforma įvarė nemažai baimės rajonų ligoninėms. Lazdijų r. ligoninės vadovas sako, kad rajonų ligonines kausto nerimas – iki šiol neaišku, kas liks iš gydymo įstaigos ir ar nereikės užsidaryti.
Sveikatos reformoje numatyta, kad sveikatos ministras su Vyriausybe sudarys ligoninių tinklą, o tos ligoninės, kurios į jį pateks, užsitikrins sutartis su ligonių kasomis ir finansavimą. Kitos turės reorganizuotis, persitvarkyti ir teikti tas paslaugas, kurios būtinos ir kurias tikrai gali užtikrinti. Pavyzdžiui, tapti slaugos ligoninėmis.
Kad rajonuose esančias ligonines reikia pertvarkyti, nes nėra nei žmonių, nei pakankamos kokybės, ginčijasi mažai kas. Bet ir prezidentūrai, ir ekspertams kilo klausimų, kaip bus atrenkamos tos, kurios į tinklą pateks, o kurios turės persitvarkyti, tekti kitas paslaugas. Sudarytą tinklą laimins ministras su Vyriausybe, bet įstatyme nėra numatyta jokių objektyvių kriterijų – kokybės, pacientų skaičiaus, saugumo.
Į privačių klinikų lovas ilgesniam laikui atsigula tik 1 procentas pacientų, kiti patenka į valstybines. Privati Ąžuolyno klinika Lietuvoje yra viena iš kelių, kurioje teikiamos ilgalaikio stacionaro paslaugos. Jeigu sveikatos reforma įsigaliotų, tokių klinikų ir jų pacientų kišenių taip pat lauktų permainos.
Už jose teikiamas stacionaro paslaugas ligonių kasos sumokėtų tik tuomet, jei tokių paslaugų nebegalėtų patenkinti valstybinės ligoninės. Tai reiškia, kad norintiems gydytis būtent čia daug dažniau reikėtų susimokėti visą privačių paslaugų kainą, nors sveikatos draudimą ir moka.
