Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimus, kurie nušalintam prezidentui Rolandui Paksui ir toliau leis prisistatyti prezidentu.
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė Prezidento įstatymo pataisas, kuriose kalbama apie šalies vadovo darbo užmokestį, mokesčius, garantijas jo sutuoktiniui.
Konservatorių frakcijos narys Saulius Pečeliūnas į pataisas buvo įtraukęs ir siūlymą, kad Prezidento vardo netenka per apkaltą iš šalies vadovo posto pašalintas asmuo.
Tačiau R. Pakso vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis savo ruožtu tokią pataisą pasiūlė išbraukti.
Už tokį įstatymą ketvirtadienį, be „Tvarkos ir teisingumo“, balsavo Darbo partija, socialdemokratai, kai kurie Liberalų ir centro sąjungos nariai.
S. Pečeliūnas lrt.lt anksčiau sakė savo siūlymą argumentuojantis tuo, kad „prezidento vardo palikimas iki gyvos galvos yra ypatingos pagarbos asmeniui ženklas“, o per apkaltą pašalintas šalies vadovas „tokios pagarbos nenusipelno“.
„Be to, toks asmuo pagal Konstituciją nebegali būti renkamas ar skiriamas į jokias valstybines pareigas, susijusias su priesaikos davimu Tautos atstovų – Seimo akivaizdoje. Todėl palikti jam teisę vadintis Prezidentu atrodo absurdiška“, – pateiktame projekte aiškino parlamentaras.
Seimas klausimą dėl Prezidento vardo palikimo turėjo svarstyti dar prieš rinkimus, bet atidėjo.
Per visoje Europoje pirmą prezidento apkaltą 2004 metų balandį iš šalies vadovo posto pašalintas Rolandas Paksas šiuo metu aktyviai dalyvauja savo vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ rinkimų kampanijoje.
Partiečiai nevengia R. Pakso rinkėjams pristatyti kaip buvusio prezidento.
Dėl to, kad buvo pašalintas apkaltos keliu, R. Paksas jau anksčiau neteko valstybinės rentos, kitų privilegijų, tačiau įstatymiškai iki šiol išsaugojo teisę vadintis prezidentu.
Henrikas Šimkauskas
