Galbūt šiandien daugelis Lietuvos žmonių galvoja, kad Ignalinos atominė elektrinė paskutinę praėjusių metų naktį uždaryta dėl saugumo reikalavimų ar politinių Europos valstybių nuostatų? Patikėkite, ne dėl to. Priežastis iš tiesų yra daug banalesnė, neturinti nieko bendro nei su aplinkosauga, nei su politinėmis nuostatomis.
Tai pinigai. Labai dideli pinigai. Ir būtent dėl jų nei konservatoriai, nei socialdemokratai nedarė nieko, kad Ignalinos atominės elektrinės darbas būtų pratęstas.
Politinės nuostatos keičiamos tarpusavio dialogu ir derybomis tarp šalių. Jas pastaruosius metus valdžia tik imitavo. Gal suderėjo su A. Abišala, kad šis dėl nieko nesiderėtų, o gal ir derėti nereikėjo.
Pažvelkime į elektrinės saugumą. Juk po 2009 metų pabaigos saugumo reikalavimai, pagal kuriuos jau buvo pertvarkytas antrasis blokas, nepasikeitė. Tad teigti, kad iki praėjusių metų pabaigos elektrinė buvo saugi ir staiga tapo nebesaugia, nebeišeina. Vadinasi, ji galėjau saugiai dirbti iki pat 2012 metų.
Tačiau kiekviena jos darbo diena būtų paploninusi dujų ir elektros importuotojų kišenes. Tiksliau, į jas pridėjusi gerokai mažiau, negu dabar, kai atominė uždaryta.
Šiandien pasirinkimas yra paprastas: arba Lietuva pati gamina elektros energiją, naudodama dujas ir mazutą, arba ją perka iš elektros tarpininkų. Dujas, beje, taip pat perka iš tarpininkų. Žinomiausia yra tokia „Dujotekana“. Savo lėšomis ne kartą parėmusi ir socialdemokratų, ir konservatorių, ir socialliberalų partijas ir atskirus politikus. Beje, ji rėmė konservatorius ne tik kaip politinę partiją, bet ir tos partijos dukterinius darinius: Demokratinės politikos institutą, "Idėjų banką", "Eta medium", "Dipolį“. Vien tik šiems dujų importuotojai išleido apie 140 tūkst. litų.
Pinigų „Dujotekana“ uždirba tarpininkaudama gamtines dujas į Lietuvą teikiančiai Rusijos bendrovei „Gazprom“. Nuo 2008 m pabaigos perka jas iš Šveicarijoje įregistruotos bendrovės „LT Gas Stream AG“ ir parduoda Lietuvos bendrovėms. Tarp jų – ir Elektrėnuose įsikūrusiai Lietuvos elektrinei, kuri, uždarius atominę, tapo pagrindine elektros energijos gamintoja.
Prognozuojama, kad dujų poreikis mūsų šalyje šiais metais nuo 3,1 milijardo kubinių metrų išaugs kone iki 5 milijardų. Būtent dėl jų poreikio elektros gamybai. Pabandykite paskaičiuoti: jeigu tūkstantis kubinių metrų dujų parduodama po 800 litų, tai kiek tarpininkai galės uždirbti pardavę beveik du milijardus kubinių metrų? Susidarys milžiniški pinigai. Ar dalis jų vėl nebus skirta politikų paramai?
Uždarę atominę elektrinę, mes ne tik tapome dar labiau priklausomi nuo rytų kaimynų, bet ir sudarėme idealias sąlygas dujų ir elektros tarpininkams lobti visų Lietuvos žmonių sąskaita.
