Kas jus atvedė į ES politiką ir būtent į EP?
Nors kai kam gali būti sunku patikėti, darbas EP buvo neplanuotas gyvenimo posūkis. 2009 metais dirbau ministro užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko patarėja ir neturėjau jokių planų ar ambicijų dirbti ES institucijose, nes, pirmiausia, tai buvo Vyriausybės kadencijos pradžia. Tačiau kilus diskusijoms, ką įtraukti į partijos kandidatų į EP narius sąrašą, mane pasiūlė partijos politikos komitetas. Mano nuomonės apie tai niekas nepaklausė – apie tai sužinojau iš kitų asmenų. Tada reikėjo apsispręsti, ar priimti tokį iššūkį, ir įvertinti savo galimybes.
Daug konsultavausi su kolegomis, kadangi tuomet man buvo 25 metai ir maniau dar tik pradedanti savo politinį gyvenimą. Nors kilo daug klausimų apie darbą EP ir minčių dėl jauno amžiaus, nusprendžiau pabandyti. Man buvo paskirta labai aukšta vieta kandidatų sąraše – net 4. Po kelių labai intensyvių keliavimo po Lietuvą mėnesių visas triūsas atsipirko – į EP buvo išrinkti 4 partijos nariai, tarp kurių buvau ir aš. Taigi, galiu drąsiai sakyti, kad didžiąja dalimi būtent likimas lėmė, kad dirbu EP.
Ar turite daug panašaus amžiaus kolegų?
Turime jaunų parlamentarų grupę – jaunais čia dažnai laikomi tie, kurie dar neperlipo 40 metų slenksčio. Savo politinėje grupėje (Europos liaudies partija) esu jauniausia, dar yra metais vyresnė italė. Bendru jaunų parlamentarų skaičiumi nesidomėjau, tačiau mano grupėje (270 žmonių) yra apytiksliai 8 proc., taigi, apie 20. Kiek domėjausi šiuo klausimu, visuomet išrenkama jaunų parlamentarų. Viena Švedijos atstovė EP rinkimų metu buvo vos 23 metų. Kartais tenka susidurti su situacijomis, kai kolegos parlamentarai paklausia, kieno asistentė esu ir kam dirbu. Tačiau man tokie klausimai smagūs ir tokia „jaunystės yda“, deja, greitai praeis.
Ar jaučiate skirtumą tarp jaunųjų ir vyresnių parlamentarų inovatyvumo, aktyvumo, pozicijų skyrimo klausimais?
Didelių skirtumų nematau. Jauni žmonės paprastai turi daugiau energijos ir tai jiems leidžia aplankyti daugiau vietų ir padaryti daugiau darbų per tą patį laiko tarpą. Tačiau čia galima paminėti ir tokį asmenį kaip Vytautas Landsbergis, kuris ir dabar ne tik daug keliauja, bet ir užsiima daugeliu veiklų.
Nors tai išimtinis atvejis, sakyčiau, kad veiklumas labiau priklauso ne nuo žmogaus amžiaus, o nuo pačios asmenybės. Dar galima pridurti, kad jaunimui yra paprasčiau susidraugauti su informacinėmis technologijomis ir jiems nereikia pagalbos tvarkant savo profilius socialiniuose tinkluose. Galiausiai pozicijų skirstymas yra pačių delegacijų reikalas - ar jos tam tikroje pozicijoje nori matyti jauną asmenį, ar atstovą su ilgamete patirtimi.
Kokias patirtis įvardytumėte kaip didžiausias pamokas EP?
Didelė pamoka yra kaip realybėje funkcionuoja ES institucijos, koks tarp jų ryšys ir kiek reikalų tvarkoma užkulisiuose, kur galioja savitos žaidimo taisyklės. Skaudi pamoka – didžiosios valstybės turi kur kas daugiau įtakos nei mažosios, tad pastarosios turi arba su tuo susitaikyti, arba ieškoti sajungininkų, kurie užstotų ir palaikytų keliamą klausimą. Taigi, nors daug kalbama apie lygybę ir solidarumą, realybė yra kitokia. EP tam tikra prasme taip pat galima pavadinti ir didžiuliu universitetu - nors paprastai kiekvienas gilinasi į tam tikrus klausimus, taip pat gaunama labai daug informacijos apie kitus reikalus. Tačiau tenka pripažinti, kad kartais didžiulis informacijos kiekis ir vargina.
Ar skatintumėte jaunimą stažuotis ir dirbti ES institucijose? Ir kaip į jas patekti?
Tikrai skatinčiau - tai puiki galimybė pamatyti ir patirti kaip iš tikrųjų veikia visa sistema ir ką reiškia gyventi ir dirbti daugiaukultūrinėje aplinkoje. Tačiau reikia turėti omeny, kad tai gali tapti ir tikru išbandymu, nes nors šis „tarptautinis katilas“ ir atrodo labai gražus, beveik kiekvienas čia jaučiasi šiek tiek vienišas, nuolat ieško savęs ir kovoja su liūdesėliais.
O tiems, kurie savo ateitį sieja su ES institucijomis, pirmiausiai patarčiau mokytis kuo daugiau įvairių kalbų. Tai labai svarbu norint gerai pasirodyti europiniuose konkursuose. Kitas esminis aspektas - abstraktus loginis mąstymas. Jei anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ES teisės aktų ir istorijos išmanymui, dabar darosi visiškai nesvarbu, kokią specialybę esi baigęs, nes antrankoje būna labai daug loginių užduočių. Tad ypatingai mokiniams visada siūlau atkreipti dėmesį į trigonometriją. Ir, galiausiai, norėčiau dar nuo savęs pridėti tokį patarimą - labai praverčia patirtis, įgyta nevyriausybinėse organizacijose.
Ačiū už pokalbį.
