Badu Lietuvoje kol kas nemirštama, tačiau ją alina kraštutinė nelaimingumo išraiška - bauginamai spartūs savižudybių ir emigracijos tempai. Tai lemia moralinio klimato stoka, kuri dėl politikų neapdairumo laipsniškai naikina tautą, įsitikinęs Lietuvos banko ekonomistas Raimundas Kuodis.
Intuicija išstūmė protą
„Manau, kad ne pinigų trūkumas čia yra svarbiausias, nes badu mes čia nemirštame. Tai, ko trūksta, yra teisingumas ir atitinkamas moralinis klimatas. Kodėl žmonės emigruoja, žudosi? Tai kraštutinė žmonių nelaimingumo išraiška. Tas neteisingumas Lietuvoje yra kur kas svarbesnis nei pinigų trūkumas", - vakar naujienų agentūroje ELTA surengtoje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo spaudos konferencijoje sakė R.Kuodis.
Ekonomisto tikinimu, čia svarbu ir tai, jog Lietuvoje pernelyg mažai pasikliaujama protu, o nuolat vadovaujamasi intuicija, kurią visą nepriklausomybės dvidešimtmetį demonstruoja neapdairiai šalį valdantys politiniai sluoksniai: su tais ištekliais, kuriuos šiuo metu Lietuva vis dar turi, būtų galima padaryti stebuklus juos racionaliai perskirstant, tačiau Vyriausybei to nereikia.
„Mūsų šalis nemaža dalimi skurdžiai gyvena dėl to, kad mes mažai naudojamės protu. Mūsų politikai yra nekantrūs, jiems norisi visko greitai. Kita vertus, jie nemaža dalimi dedasi visažiniais - jiems gėda eiti klausti patarimų pas išsilavinusius, akademinius sluoksnius. Todėl mes ir turime daug eksperimentavimo viešojoje erdvėje, tas sukelia skaudžias pasekmes. Didelių vilčių į politikus dėti nebeverta, nes ta transformacija, vykusi Lietuvoje pastaruosius dvidešimt metų, pagimdė sistemą, kurioje protingam ir sąžiningam žmogui vietos beveik nėra", - pažymėjo R.Kuodis.
Mokslo balsas slopinamas
Tuo tarpu finansų analitiko Stasio Jakeliūno tvirtinimu, politikai intuityviai suvokia, jog toks valdymas pamažu tempia visą valstybę į pragaištingą likimą, tačiau drauge juos valdo mintis, kad tuoj bus nauji rinkimai, valdantieji sluoksniai pasikeis, o jų pradėtiems darbams iškils rimta tęstinumo rizika.
„Į tokių žmonių vertinimus, kurie sveiku protu bando kažką suformuluoti ir pasiūlyti, nėra atsižvelgiama. Visiškai negirdima ir nenorima įsiklausti į jokį racionalesnį mokslo balsą. Jeigu tokia trajektorija ir toliau judės šita valstybė, tai tos tendencijos jau dabar yra negrįžtamos. Apskritai Lietuvoje nėra tokių temų bendresnio aptarimo, valstybės vizijos, kokią ją matome kitose valstybėse. Lietuva net neturi savo emigracijos politikos, nėra svarstoma, ką daryti su tais žmonėmis, kurie jau paliko šalį", - aiškino S.Jakeliūnas.
Puiki švietimo sistemos gaivinimo idėja, kuri yra valstybės ateities pagrindas, analitiko nuomone, būtų pritraukti atgal nors kelis šimtus išvykusiųjų, kurie pasisėmę patirties galėtų sklandžiai įsilieti į švietimo sistemos darbą ir tokiu būdu pamažu keisti aplinką, keisti tą trajektoriją, kuria dabar juda visa valstybė.
Vilniaus universiteto docento Algirdo Šukio tvirtinimu, racionalus mąstymas yra būtinas bet kurioje situacijoje, tačiau šiuo metu valstybės valdymą perėmę politikai to nesupranta, arba net nebando suprasti, nes mokslas visada ieško teisingiausio sprendimo, o dabar akivaizdu, jog Vyriausybei tikros tiesos nereikia.
Visažinio portretas – iškreiptas
Verslininko Antano Boso aiškinimu, geriausiai regimas politiko kraštutinis įvaizdis - tai būtent visažinio portretas, kuris ignoruoja Lietuvoje sukauptą didžiulį mokslinį potencialą ir kuriuo sėkmingai naudojasi kitos šalys.
„Galbūt pas mus yra tas pavydas - kaip mes dabar kreipsimės į mokslo žmones, kad jie patarinėtų, geriau mokėsime milijonus už užsienio ekspertus, kurie esą padarys geriau. Jeigu verslas dirbtų tokiais metodais, kaip dirba šiandien įstatymų leidėjai, tai daug daugiau turėtume bankrutavusių įmonių. Juk neįmanoma valdyti trisdešimt įmonių iš entuziazmo, intuicijos, reikia profesionalių žinių", - pabrėžė A.Bosas.
